– Kiek iš viso patikrinote gydymo įstaigų ir kokie rezultatai?

– Patikrinome keturiolika įstaigų dešimtyje miestų. Rezultatai gana neblogi. Septynios iš keturiolikos ligoninių buvo įvertintos gerai, likusios septyniose įvertintos patenkinamai. Geroji žinia, kad nė viena nebuvo įvertinta nepatenkinamai.

– Kokie buvo vertinimo kriterijai? Ko turi turėti ligoninės ir kokiam minimaliam laikotarpiui?

– Minimalus laikotarpis yra 30 dienų. Tikrinome asmens apsaugos priemones, maisto tiekimo grandines, vaistų atsargas, elektros generaciją, vandenį, nuotekas, taip pat personalo rezervą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur situacija yra prasčiausia?

– Miestų gal nenorėčiau išskirti, nenorime daugiau negatyvios informacijos, nes miestai yra pasiruošę pasitempti. Tačiau bendra tendencija, kad kuo mažesnis miestas, tuo prastesnis pasirengimas. Tai yra bendras bruožas su tam tikromis išimtimis. Tačiau iš esmės mažesni miestai galbūt turi mažiau resursų ir suvokimą, kad reikia ruoštis.

– Kokių resursų trūksta labiausiai?

– Labiausiai turbūt trūksta vaistų atsargų ir matėme tam tikrų problemų su maisto tiekimo grandinėmis. Taip pat apsirūpinimas elektra. Visos įstaigos turi generatorių, tačiau labai didelė variacija – nuo vieno iki dvylikos generatorių. Mažiausia turėtų būti du. Taigi reikėtų užtikrinti, kad būtų elektros energijos rezervas, kad sutartys būtų tvarios ir tiekėjai užtikrintų, jog kritiniu metu jie galės aprūpinti ligonines kuru.

– Kaip su maisto tiekimu? Koks jis turėtų būti?

– 70 proc. ligoninių, kurias vertinome, turi maisto atsargų nuo savaitės iki 30 dienų. Tai nėra blogai, bet norėtųsi, kad tas 30 proc. likutis pasitemptų.

– Kokių atsargų reikia būtent trijų mėnesių laikotarpiui?

Kuo mažesnis miestas, tuo prastesnis pasirengimas.

– Svarbiausia – asmens apsaugos priemonės. Vaistams ar kitiems dalykams turime centralizuotą valstybės rezervą, tad galbūt būtų paprasčiau, bet asmens apsaugos priemonių tiekimo grandinės, ką matėme COVID-19 pandemijos metu, gali nutrūkti.

– Iš esmės viskas atsiremia į finansinę pusę. Dalis gydymo įstaigų yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), dalis savivaldybėms. Kas turėtų būti atsakingas, kad atsirastų papildomų lėšų gydymo įstaigoms?

– Mūsų analizė buvo orientuota į tas, kurios pavaldžios SAM, didžiosios keturiolika ligoninių. Jos turi tris finansavimo šaltinius. Visų pirma, biudžetas, tada – papildomi asignavimai iš SAM ir artimiausiu metu startuoja civilinės apsaugos programa, kurioje irgi numatyta lėšų būtent kritiniams atvejams, kad ligoninės būtų labiau pasiruošusios.