Šalį užplūdus karščio bangai medikai vėl turi daugiau darbo. Kol kas sostinėje saulės smūgių atvejų neužfiksuota, tačiau padaugėjo apalpimų. Gydytojai ragina atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir laikytis rekomendacijų.

Būtina pamiršti alkoholį

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės teigimu, nuo saulės ar šilumos smūgio sostinės gyventojai kol kas nenukentėjo. Tiesa, trečiadienį vienas žmogus mirė viešojo transporto stotelėje, tačiau sunku pasakyti, kiek įtakos tam turėjo karštis. Padaugėjo tik specifinių iškvietimų: žmonės alpsta stotelėse, parduotuvėse, dažniau pakyla kraujospūdis.

Pasak V.Pumputienės, žmogus tvyrant karščiams turi adaptuotis pats. O greitajai pagalbai reiktų skambinti tada, jei savijautos nepavyksta pagerinti įprastomis priemonėmis.

„Jeigu labai silpna, ar apalpimas, labai aukštas kraujospūdis, negali patys susireguliuoti taip, kaip visada, labai svaigsta galva, nepaeina, mėto į šonus, atsiranda skausmai širdies plote, turi pirmiausia žiūrėti tuos vaistus, kuriuos jie naudoja, pasimatuoti kraujospūdį. Ir jeigu tai nepadeda, kviesti mus“, - aiškino gydytoja.

V.Pumputienė primena, kad didžiausias tokiu metu organizmo priešas – alkoholis. Užtenka ir nedidelio svaigalų kiekio, kad žmogus apsinuodytų, be to, vartojant alkoholį, organizmas netenka per karščius būtinų skysčių.

Gydytojos teigimu, per dieną žmogus turėtų išgerti 1,5-2 litrus vandens. Ypač į tai atsižvelgti turėtų vyresnio amžiaus žmonės, kuriems troškulio jausmas sumažėjęs.

„Jiems troškulio jausmas mažėja ir jiems atrodo, kad nenori gerti. Nors burna sausa, liežuvis, kaip sako, kuolu stoja, bet gerti nenori. Reikėtų atkreipti į tai dėmesį“, - pažymėjo V.Pumputienė.

Valgyti – nedaug ir nesočiai

Medikė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės nelinkę iš anksto pasirūpinti vaistais. O tai tampa problema, kai temperatūrai kopiant į aukštumas tenka keliauti į vaistinę.

„Per karščius nėra reikalo vaikščioti, jeigu ne mirtina būtinybė. Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų pasirūpinti vaistų atsargomis. Būna, kad dėl to kviečia ir greitąją: atvažiuokit, aš baigiau vaistus. Ką tai reiškia? Juk kai išrašo vaistus, duoda rezervą. Baigti jų negali, reikia įsigyti anksčiau“, - perspėjo V.Pumputienė.

Per karščius būtina sureguliuoti ir mitybą. Gydytojai rekomenduoja nepersivalgyti ir neprisigaminti maisto ateičiai.

„Nereikia prisikirsti, reikia lengvai virškinamą maistą valgyti. Ar labai norisi riebiai prisišveisti per karščius? Ne. Organizmas pats žino, ko jam reikia. Yra agurkai, pomidorai, duonos gabalėlis, dar kažkas, ir užtenka. Nereikia valgyti didelių kepsnių, kurie apsunkina. Dar reikia rinktis negreit gendantį maistą, dabar vėmimų, viduriavimų daug yra. Prisiperka, laiko visokias mišraines, o geriau nepasilikti kitam kartui – pasidarei ir suvalgei. Ir jeigu prideda visokių majonezų, kurie sunkiai virškinami – irgi negerai“, - pasakojo V.Pumputienė.

Esant aukštai temperatūrai, dar būtina dėvėti galvos apdangalus, vengti sintetinių drabužių. Jeigu tenka ilgai sėdėti – patariama pasivaikščioti ar bent kilstelėti kojas, kad pagerėtų kraujo ir limfos apytaka. Taip pat svarbu darbus lauke atlikti tik rytais ir vakarais.

V.Pumputienė atkreipia dėmesį, kad šių nurodymų turi paisyti visų amžiaus grupių atstovai, nes iš principo visų žmonių sveikata prastėja.

Laukiama rekordinės temperatūros

Savaitės pradžioje atslinkę atogrąžų karščiai Lietuvoje laikysis ir artimiausiomis dienomis. Ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d., galime sulaukti ir sezono temperatūros rekordo – oras gali įkaisti iki 35 laipsnių. Tiesa, penktadienį jau numatomos orų permainos – ims lyti, gali kilti škvalas. Savaitgalį jau prognozuojami gaivesni orai.

Per karščius neprarasti budrumo gyventojų prašo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Gelbėtojai ragina žmones būti atsargius vandens telkiniuose ir ypač prižiūrėti mažamečius vaikus. Šiemet iš vandens jau ištraukta 119 skenduolių, 8 iš jų – vaikai.

Atsižvelgti į darbo karštyje keliamus pavojus ragina ir Valstybinė darbo inspekcija. Jiprimena, kad darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Jei įmanoma, darbdaviai raginami karštomis vasaros dienomis neorganizuoti fiziškai sunkių darbų, o juos planuoti taip, kad darbuotojams tektų kuo mažiau būti karštyje ir saulės atokaitoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad lauke dirbančių asmenų rūbai turi būti lengvi, laisvi, šviesūs, natūralaus pluošto, gerai atspindintys saulės šilumą ir šviesą.