- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, kad valstybė galėtų užtikrinti didesnį finansavimą nepelningiems tarpmiestiniams autobusų maršrutams. Anot jo, tai galėtų būti daroma tiek iš valstybės biudžeto, tiek prisidedant savivaldybėms.
„Kalbant apie detales, turėtume žiūrėti tiek į valstybės biudžetą, tiek ir į tai, kiek vietos savivalda gali prisidėti“, – pirmadienį LRT radijui teigė M. Tarnauskas.
Jis pažymėjo, kad Seimo pavasario sesijos metu planuojama teikti iniciatyvų, susijusių su tarpmiestiniu susisiekimu autobusais.
„Pavasario sesijoje gali būti tam tikrų iniciatyvų, tiek iš Vidaus reikalų ministerijos, kalbant apie tarpsavivaldybinį transportą, tiek apie Transporto kodekso tam tikrus pakeitimus“, – kalbėjo susisiekimo viceministras.
Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais reguliaraus susisiekimo maršrutais.
Esamiems vežėjams sklandžiai pereiti prie naujo verslo modelio buvo numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams (...)
Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma, anot Susisiekimo ministerijos, suteikia privalumų keleiviams – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Teikiant viešąją paslaugą, turi būti užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.
Tarpmiestinių autobusų maršrutai turi atitikti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus maršruto ilgio ir autobusų reisų dažnumo, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Siekiant užtikrinti patogesnes jungtis, autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir oro uoste. Tarpmiestinių autobusų maršrutus nustato, keičia ar panaikina Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų (nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų), autobusų stotys turi tapti modernesnės ir patogesnės keleiviams.
Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą įgyvendinamas 2020 m. Konkurencijos tarybos reikalavimas užtikrinti vežėjų konkurenciją šių paslaugų rinkoje.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo reikšmingos įtakos vežėjams priimant sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo. Dalis vežėjų analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų maršrutų savo iniciatyva atsisakė. Per 7 šių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus. Visi šie veiksmai turėjo neigiamos įtakos keleiviams.
Paskelbtame sąraše – 189 unikalūs maršrutai. Tai yra esamas maršrutų tinklas, kuris nusistovėjęs per 30 metų ir prie kurio keleiviai jau yra pripratę. Tačiau keleri metai iš eilės maršrutų ir reisų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo, informavo LTSA.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos trečdaliu sumažėjo galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais: 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų. Nauji ir esami rinkos dalyviai turi visas galimybes atnaujinti keleivių vežimą šiais maršrutais, susigrąžinti buvusius keleivius ir iš naujo formuoti keleivių keliavimo įpročius renkantis viešąjį transportą. Grįžus keleiviams vežėjai, anot LTSA, dar labiau galėtų praplėsti keliavimo galimybes ir išspręsti dalies miestų susisiekimo problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didmiesčiai ruošiasi įvesti mažos taršos zonas: apie apmokestinimą kol kas nesvarsto5
Nuo artėjančių metų sausio 1 d. Lietuvos didmiesčiuose turės įsigalioti mažos taršos zonos, tačiau priimti sprendimų savivaldybės neskuba. Panevėžys ir Klaipėda jau praneša apie vietas, kur mažos taršos zonos bus įdiegtos, ...
-
Vilniečiai judrioje gatvėje patys nupiešė pėsčiųjų perėją: atsakė, kas laukia už tokį kūrinį12
Vilniaus gatvėse – savivaliavimas. Mykolo Lietuvio gatvės gyventojai jau kurį laiką reikalavo, kad joje būtų įrengta pėsčiųjų perėja – esą kelią toje vietoje kerta tiek moksleiviai, tiek suaugusieji. Veiksmų nesulaukta, tad vilnieči...
-
Degalai per savaitę kiek pabrango Lietuvoje ir Latvijoje, atpigo Estijoje
Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę kiek pakilo Lietuvoje ir Latvijoje, nukrito Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. ...
-
Suremontavo, bet ar patikrino?9
Leidus aplinkosaugininkams matuoti automobilių taršą, kilo daug diskusijų – ar tai reikalinga, naudinga? Tačiau šią procedūrą privalo atlikti ir servisai, remontavę įtaką išmetamosioms dujoms turinčius komponentus. ...
-
Uždirbo ir didino vežimo apimtį
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,5 mlrd. eurų pajamų ir išlaikė augančius rodiklius. ...
-
Puošybos mados: kaip lietuviai puoselėjo savo automobilius?2
Automobilių modifikavimo kultūra nebėra tokia populiari kaip prieš kelis dešimtmečius. Iš gatvių ir garažų kultūros puošyba keliasi į prabangias parodas. Pasižvalgykime, kaip atrodė automobilių puošyba Lietuvoje p...
-
Įspėja dėl techninių apžiūrų: piktnaudžiauti nebepavyks3
Laikinais leidimais dalyvauti eisme automobiliu be techninės apžiūros piktnaudžiaujantys vairuotojai nuo kito mėnesio to daryti nebegalės. Laikiną leidimą gauti bus galima tik kelis kartus metuose. ...
-
Iš daugiabučių kiemų ketinama išguiti krovinių priekabas9
Nuo lapkričio ketinama uždrausti palikti dideles krovininių automobilių priekabas daugiabučių kiemuose ir kitose gyvenamosiose teritorijose. Siūloma neleisti kiemuose statyti didesnės kaip 3,5 tonos masės priekabų. ...
-
Degalai per savaitę atpigo Lietuvoje ir Latvijoje, pabrango Estijoje1
Mažmeninės benzino kainos per pastarąją savaitę nukrito Lietuvoje ir Latvijoje, pakilo Estijoje, o dyzelinas pabrango Lietuvoje ir Estijoje, atpigo Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione &bdquo...
-
Žvyrkelių ir dulkių sumažės5
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių, bendra vertė – 425 mln. eurų. ...