- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo artėjančių metų sausio 1 d. Lietuvos didmiesčiuose turės įsigalioti mažos taršos zonos, tačiau priimti sprendimų savivaldybės neskuba. Panevėžys ir Klaipėda jau praneša apie vietas, kur mažos taršos zonos bus įdiegtos, o Vilnius su Šiauliais tebelaukia ekspertų rekomendacijų.
Panevėžio miesto taryba mažos taršos zoną nuo 2025 m. sausio 1 d. įves centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje. Pasak miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, savivaldybė šiuo metu nėra priėmusi sprendimo dėl zonos apmokestinimo, tačiau tokia galimybė nėra atmetama.
„Planuojamas mažos taršos zonos įvedimas Elektros gatvėje yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti oro taršą ir skatinti tvarų judumą centrinėje miesto dalyje. Dabartinė „Gyvenamos zonos“ infrastruktūra jau užtikrina patogų pėsčiųjų judėjimą, tačiau naujos mažos taršos zonos tikslas yra dar labiau pagerinti oro kokybę, paskatinti žmones rinktis tvaresnes transporto priemones, tokias kaip dviračiai, elektromobiliai, bei daugiau vaikščioti pėsčiomis“, – Eltai komentavo D. Vadluga.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovo teigimu, šiuo metu nagrinėjami konkretūs zonos įgyvendinimo principai, atliekamas kontrolės sistemos įsigijimo rinkos tyrimas.
Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat skelbia išrinkusi vietą mažos taršos zonai – tai bus senamiesčio ir Smiltynės teritorijos.
Mažos taršos zonos tikslas yra dar labiau pagerinti oro kokybę, paskatinti žmones rinktis tvaresnes transporto priemones, tokias kaip dviračiai, elektromobiliai, bei daugiau vaikščioti pėsčiomis.
„Klaipėdos miesto darnaus judrumo plane yra numatytos zonos be CO2 – senamiestyje ir Smiltynėje. Tokiu būdu šiuo dokumentu perspektyvinės mažos taršos zonos Klaipėdos mieste jau yra nustatytos“, – teigė savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Ričardas Žemgulis.
R. Žemgulis tikina, kad Klaipėdos savivaldybė palaiko ryšį su kolegomis iš Kauno ir mokosi iš jų praktikos, tačiau savivaldybė šiuo metu nesvarsto apie įvažiavimo mokesčio įvedimą.
„Kalbėjome su kolegomis iš Kauno miesto savivaldybės, kurie minėjo, kad prieš įvedant sumažintos taršos zonas Kauno senamiestyje, daugiausia diskusijų kilo su verslo įstaigomis, pavežėjais, mokymo įstaigomis, gyventojų atstovais. Jie akcentavo, kad reikalinga tinkamai išdiskutuoti su šiomis grupėmis ir numatyti tinkamus sprendimo būdus“, – pabrėžė jis.
Vilniuje ir Šiauliuose planai dar nepristatyti
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, mažos taršos zonos įvedimo planas šiuo metu dar nėra parengtas. Jį parengus, dėl jo apsispręs savivaldybės taryba – žadama, kad tai bus atlikta iki sausio 1 dienos.
Savivaldybės atstovai nekomentavo ar zona bus apmokestinama, taip pat neįvardijo konkrečios teritorijos, kurią mažos taršos zona apims, bei dydžio ir priemonių, kaip bus reguliuojamas taršių automobilių eismas.
„Rengiant zonos įvedimo ir veikimo planą, remiamasi Susisiekimo ministerijos parengtomis mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijomis, taip pat vertinama kitų šalių praktika, siekiama, kad zonos taikymas būtų veiksmingas ir kartu sąžiningas vilniečiams ir miesto svečiams“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės siųstame komentare.
Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybė teigia, kad prieš spręsdama dėl mažos taršos zonos vietą ir jos režimą palauks atitinkamų tyrimų rezultatų. Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos Eglė Bružienės teigimu, tikėtis greitų sprendimų nereikėtų.
„Konsultacijų, tyrimų, analizės paslaugas perka LSA. Mūsų žiniomis, šiuo metu sutartis dar nėra pasirašyta. Konsultantams atlikus situacijos analizę, bus aišku, kurioje vietoje zona galėtų būti, koks bus jos režimas. Zonos įdiegimas iki 2025 m. sausio 1 d. sunkiai tikėtinas“, – rašo Eglė Bružienė.
ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimą pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.
Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Mažos taršos zonos minėtuose miestuose bus nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.
Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Rusiškus atlasus vadina testu Lietuvai
Paaiškėjus, kad viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, Seimo Kultūros komiteto pirminin...
-
Kai kuriose šalyse – šimtmečio audra: pasidalijo prognoze Lietuvai ir pateikė patarimus keliautojams
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo orų prognoze ir perspėjimais keliautojams dėl audrų kai kuriose kitose šalyse. ...
-
Vilnius mini 702-ąjį gimtadienį – prasideda šviesų festivalis
Vilniuje penktadienį minint sostinės 702-ąjį gimtadienį, prasideda šviesų festivalis. ...
-
Neblaivus darbe buvęs Vilniaus apskrities kelių policijos viršininkas – nušalintas
Tarnyboje neblaivus buvęs Vilniaus apskrities kelių policijos viršininkas Dainius Šalomskas nušalintas nuo likusio tarnybos laiko. ...
-
Po patikrinimo – rimti nemalonumai vienam iš Vilniaus policijos vadų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas darbe užkluptas neblaivus, pradėtas tarnybinis patikrinimas. ...
-
Vilnius gyventojų skaičiumi aplenkė Rygą
Vilnius šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Latvijos sostinę Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse, rašo portalas „Made in Vilnius“. ...
-
Į šalies saugumui svarbias veiklas siūloma įtraukti susisiekimą autobusais
Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo į strategiškai svarbių nacionaliniam saugumui veiklų sąrašą įtraukti keleivių vežimą autobusais tiek vietinio, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais. ...
-
Po sprogimų daugiabučiuose – svarbūs pokyčiai: ką turės daryti kiekvienas gyventojas?
Suskaičiuoti nuostoliai Vilniaus Naujininkuose sprogus daugiabučiui. Remonto darbus, panašu, teks padengti patiems gyventojams, tačiau kai kuriems kompensuoti žada savivaldybė. Vilniuje sprogus jau dviem namams, atsiranda siūlymų, kad visų daugi...