Įstatymai – per švelnūs

„Regitros“ duomenimis, 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo beveik pusė milijono – 461 401 transporto priemonių (TP), kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas. Daugiau nei pusė jų – 259 477 – buvo tokių, kurių leidimas sustabdytas ilgiau nei dvejus metus.

Pagal įstatymus ši sankcija taikoma, jeigu nėra galiojančio privalomojo automobilio draudimo arba galiojančio privalomosios techninės apžiūros (TA) liudijimo.

Aplinkos apsaugos instituto (AAI) atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje neegzistuojant atsakomybei už atitarnavusių automobilių utilizavimą susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui. Tai skatina šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.

„Automobilio draudimo ir TA liudijimo galiojimas gali pasibaigti ir per neapsižiūrėjimą. Kartais transporto priemonių, pavyzdžiui, motociklų savininkai gali ir neskubėti jų pratęsti, nes motociklais važinėja tik vasarą, – svarstė AAI direktorius Alfredas Skinulis. – Situacijų gali būti įvairių, tačiau dveji metai yra gana ilgas laikotarpis. Jeigu per tiek laiko neprireikė ar nepasisekė įveikti privalomosios TA, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad toks automobilis yra mechaniškai netvarkingas, pažeistas, taršus, nebetinkamas eksploatuoti, todėl gali būti laikomas atlieka.“

Sąlygos: gyventojams patiems ardyti senus automobilius yra draudžiama. / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

Kyla rimtų klausimų

Pagal šiuo metu galiojantį Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis (ENTP) kontrolės aprašą, automobilius, kurių leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei dvejus metus, turi tikrinti Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prie Aplinkos ministerijos.

Pasak A. Skinulio, sudėtinga įvertinti, ar toks kontrolės mechanizmas realiai veikia, nes TP, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, Lietuvoje kelerius metus iš eilės artėja prie pusės milijono ribos: 2021 m. spalio 1 d. tokių TP buvo 430 458, 2022 m. spalio 1 d. – 466 395, o 2023 m. spalio 1 d. – 461 401.

„Be to, kiti mūsų ekspertų išanalizuoti skaičiai kelia klausimų, kodėl kai kurie asmenys turi tiek daug TP, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas“, – svarstė pašnekovas.

Pateikus perleidimo deklaraciją, buvusio savininko SDK panaikinamas, o TP automatiškai išregistruojama.

„Regitros“ duomenys rodo, kad 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo 16 887 fiziniai asmenys ir 5 533 juridiniai asmenys, kurie buvo savininkai trijų ir daugiau TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas. Kai kurie asmenys tokių priemonių turėjo itin daug.

Pavyzdžiui, vienas fizinis asmuo buvo savininkas net 145 transporto priemonių, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, o vienas juridinis asmuo buvo net 2 368 tokių priemonių savininkas.

Be to, užfiksuota, kad vienas fizinis asmuo valdė 1 471 TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas, o vienas juridinis asmuo valdė 1 480 priemonių.

Išvežė ar liko

Atsitiktiniu būdu atrinkus dešimt sąraše esančių juridinių asmenų ir patikrinus jų informaciją svetainėje rekvizitai.lt paaiškėjo, kad nemaža dalis įmonių – bankrutavusios ar likviduotos.

Nuo 2022 m. spalio 1 d. per metus užsienyje buvo parduotos 32 423 M1 ir N1 klasės TP, kurių dalyvavimas Lietuvos eisme sustabdytas.

Anot specialistų, automobilį parduodant užsienio piliečiui, nuosavybės perleidimo procesas yra paprastesnis – pardavimą deklaruoja tik Lietuvos gyventojas, o užsieniečiui nieko nereikia daryti. Pateikus perleidimo deklaraciją, buvusio savininko deklaravimo kodas (SDK) panaikinamas, o TP automatiškai išregistruojama.

A. Skinulio teigimu, įvertinę „Regitros“ pateiktus duomenis ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus, matoma akivaizdi problema. Dėl registravimo ir išregistravimo spragų ir dėl to, kad ENTP savininkai ir valdytojai realiai neturi jokios teisinės atsakomybės. Jie nesuinteresuoti legaliam atliekų tvarkytojui perduoti savo atlieka tapusio automobilio. Taip Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam automobilių ardymui.

„Savininkas perleidžia automobilį nelegaliam ardytojui, o, pasibaigus privalomosios TA dokumento galiojimui, leidimas dalyvauti eisme yra sustabdomas. Tačiau asmuo neribotą laiką gali turėti neribotą kiekį TP, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas – niekas jų netikrina ir nekontroliuoja. Įtarimų kelia ir TP pardavimas užsienyje, nes, sudarant tokį sandorį, automobilis yra lengvai išregistruojamas, tačiau nėra sistemos patikrinti, ar pirkėjas iš užsienio tikrai jį įsigijo ir išvežė į užsienį“, – teigė A. Skinulis.

Rekordai: kai kurie piliečiai įsigudrina valdyti net kelis tūkstančius automobilių, kurie jau seniai nedalyvauja eisme. / „Shutterstock“ nuotr.

Sumos pribloškia

Specialistai įsitikinę, kad tokia šešėlinė rinka trikdo legaliai veikiančiųjų darbą ir didina aplinkos taršą.

Dar 2018 m. AAI atliko pirmą Lietuvoje transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos vertinimą. Tuomet buvo nustatyta, kad kasmet beveik 9 proc. TP tampa nebetinkamos tolesniam naudojimui – atliekomis, o 82 proc. išardoma neteisėtai.

„Tuo metu buvo suskaičiuota, kad dėl neteisėto TP tiekimo vidaus rinkai valstybė per metus galimai nesurenka mokesčių nuo 256 mln. eurų pajamų už naudotų automobilių pardavimą. O dėl neteisėto ENTP ardymo valstybė per metus galimai netenka mokesčių nuo 33 mln. eurų pajamų už priduotas atliekas.

Praėjo keleri metai, tačiau teisės aktuose vis dar yra spragų, kuriomis gali pasinaudoti veiklos apimtis slepiantys ar nelegaliai veikiantys ardytojai. Dėl to nesurenkamos didžiulės sumos mokesčių, o gyventojai kenčia dėl aplinkos taršos“, – aiškino A. Skinulis.

Tarša – didžiulė

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovui Vladimirui Jankoitui tokia situacija kelia apmaudą.

„2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 1,7 mln. M1 ir N1 klasės TP. Iš jų eismui gali netikti apie 153 tūkst. Turint omenyje, kad viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, kuris yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), skaičiuojama, kad pastaraisiais metais susidariusiose ENTP iš viso buvo 107 tūkst. kg ŠESD. Jeigu automobilis ardomas nelegaliai, ŠESD patenka į aplinką“, – teigė V. Jankoitas.

82 proc. – tiek transporto priemonių Lietuvoje galimai buvo išardomos neteisėtai.

Pasak V. Jankoito, pergudravę šiuo metu veikiančią sistemą, nelegalūs automobilių ardytojai gali dalyvauti rinkoje, nelegaliai ardyti TP, o bevertes atliekas šalinti neteisėtai – pamiškėse ir sąvartynuose.

Taip kaupiasi atliekos, aplinka teršiama ŠESD ir kitomis medžiagomis, taip pat yra neišnaudojamas jų potencialas. Atliekos neperdirbamos, neatgaunamos tokiose atliekose esančios vertingos medžiagos, kurios gali būti panaudotos naujiems gaminiams, netaupomi gamtos ištekliai.

V. Jankoitas pabrėžė, kad tinkamai pakoregavus Atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus teisės aktus ir atsiradus realiai savininkų, gamintojų ir importuotojų atsakomybei, būtų sumažintas šešėlis. Be to, būtų legaliai surenkama, perdirbama ir pakartotiniam naudojimui paruošiama daugiau ENTP atliekų.

Kontrolė: automobilius, kurių leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei dvejus metus, turi tikrinti AAD. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Taisyklės – tik popieriuje

Atsižvelgdami į situaciją AAI ir ENTPTA ėmėsi iniciatyvos ir siūlo įteisinti savininkų atsakomybę už savo turimo turto tvarkymą. Pasak ekspertų, tai galėtų užtikrinti ekonominės sankcijos neatsakingiems savininkams, kurių TP leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei dvejus metus.

Taip pat yra siūloma LR Atliekų tvarkymo įstatyme papildyti apibrėžimą – ENTP yra ta, kurios leidimas dalyvauti eisme yra sustabdytas ilgiau nei dvejus metus dėl to, kad ji neturi galiojančio privalomosios TA dokumento.

Specialistų įsitikinimu, spręsti problemą padėtų ir ENTP kontrolės tvarkoje numatyto nurodymo tikrinti tokias TP vykdymas.

Pagal ES direktyvą, beveik visos atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.

Tiesa, gyventojams patiems ardyti senus automobilius yra draudžiama. Legaliai ardyti ENTP gali tik leidimą tuo užsiimti ir specialių žinių turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, o susidariusias atliekas privaloma tinkamai sutvarkyti.