- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų pradžia Lietuvos automobilių rinką pasitiko stačia įkalne. Vasario mėnesį sandorių augimą pristabdė sumažėjęs pirkėjų iš Ukrainos srautas, o vėliau šalies gyventojus pasiekė ledinis dušas: nuo Naujų metų gali tekti mokėti automobilio taršos mokestį.
Pastebimas brangimas
Transporto skelbimų portalo autoplius.lt duomenimis, trečiąjį 2019-ųjų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje mažėjo M1 bei N1 tipo automobilių sandorių. Šių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo užregistruota 117,1 tūkst. sandorių, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį įvyko net 122,6 tūkst., arba 4,3 proc., daugiau sandorių. Lietuvoje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau daug didesne dalimi sumenko naudotų automobilių importo rinka. Nuolatinei registracijai į Lietuvą buvo įvežta 37 tūkst. naudotų automobilių, arba 16,1 proc. mažiau, nei 2018 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Keitėsi ne tik importo dydis, bet ir vietinėje rinkoje pasirenkami automobiliai.
"Pastebėjome, kad šį ketvirtį lietuviai rinkosi beveik trečdaliu mažiau populiariausių "Premium" segmento automobilių, o ekonominės klasės modelių sandorių skaičius išliko stabilus arba keitėsi tik simboliškai", – pakitusius duomenis komentavo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas akcentavo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį net 15 proc., arba 600 eurų, padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina – ji pasiekė 4 400 eurų ribą. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė 3 800 eurų. Tačiau, anot M.Buzelio, tai nereiškia, kad naudoti automobiliai per metus taip stipriai pabrango.
"Liepos–rugsėjo mėnesiais į šalį buvo įvežta mažesnė senų bei didesnė naujesnių automobilių proporcija. Pernai 16–20 metų amžiaus grupės M1 ir N1 transporto priemonės sudarė 17,1 proc. importo rinkos, o šiais metais jų rinkos dalis sumažėjo iki 12,9 proc. Populiariausia, 11–15 metų amžiaus grupė sudarė 44,8 proc. importo rinkos – 2 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Džiugu tai, kad atitinkamomis rinkos dalimis paaugo naujesnių amžiaus grupių automobilių proporcijos", – pasikeitusį pirkėjų pasirinkimą įvardija M.Buzelis.
Iš visų į Lietuvą nuolatinei registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai.
Mažėja dyzelinių automobilių
Iš visų į Lietuvą nuolatinei registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai. Šio degalų tipo rinkos dalis sumenko 2,5 proc. punkto. Tokia santykinai maža dyzelinių automobilių paklausa, pasak autoplius.lt komunikacijos vadovo, nematyta per paskutinius dešimt metų. Guodžia ir tai, kad pagal alternatyviais degalais įvežamus automobilius Lietuva išlaiko geriausią poziciją Baltijos šalių kontekste.
"Sumažėję prestižinių bei dyzelinių automobilių sandorių kiekiai rodo, kad vairuotojai nežino, kokio siurprizo tikėtis iš valstybės: ar kitąmet jų piniginės tuštės, ar ne. Prasta šio mokesčio koncepcija, sunkiai paaiškinama logika ir beveik neegzistuojanti komunikacija apie tikslus ar galimus rezultatus skubina pirkėjus keisti savo įpročius. Tai pastebime jau dabar", – teigia M.Buzelis.
Naujų automobilių rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas 33,5 proc. augimas. Per liepos–rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota net 12,1 tūkst. naujų M1 bei N1 tipo lengvųjų transporto priemonių. Tačiau automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad ne viskas taip pozityvu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
"Antrąjį ketvirtį naujų automobilių sandorių skaičius šoktelėjo net iki 14,6 tūkst., tačiau net 6,7 tūkst. buvo reeksportuota. Reeksportas perkopė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos. Beveik kas antras naujas lengvasis automobilis net fiziškai nepasiekia Lietuvos. Pagal tūkstančiui gyventojų atitenkančių naujų automobilių kiekį vis dar esame ES uodegoje", – naujų automobilių rinkos burbulą komentuoja M.Buzelis.Trečiąjį šių metų ketvirtį nauji "Toyota" automobiliai buvo perkamiausi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvoje antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo "Volkswagen" ir "Škoda" prekiniai ženklai.
Pažėrė kritikos
Net ir Seimui nepalaiminus taršos mokesčio projekto, paskutiniam 2019-ųjų ketvirčiui autoplius.lt komunikacijos vadovas prognozuoja padidėjusį rinkos aktyvumą. Anot automobilių rinkos eksperto, gali būti, kad naudotų transporto priemonių prekybos verslininkai suskubs parduoti kuo daugiau naudotų automobilių iki Naujųjų metų.
"Tikėtina, kad Aplinkos ministerija savo siūlymą tvarkys tol, kol šiam bus uždegta žalia šviesa. Kokybės šio projekto eigoje tikėtis nereikėtų – darbai gali būti atliekami paskubomis. Ir jeigu nuo sausio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje registruojamas automobilis bus apmokestintas už taršą, tikėtina, kad dalis skaidriai dirbančių verslininkų migruos į ir taip gana didelį šešėlį. Reikėtų ieškoti liberalesnių būdų, kaip mažinti taršą, formuoti vairuotojų nuomones, o ne riboti prekybą ar net nukirsti svarbią ekonomikos šaką", – akcentavo komunikacijos vadovas.
"Tvarus taršos mokestis turi būti periodiškas. Taip pat reikia nepalikti labiausiai pažeidžiamų socialinių sluoksnių be pasirinkimo laisvės, o už taršą mokama pinigų suma turi priklausyti ne nuo to, kaip dažnai perkamas ir parduodamas automobilis, o nuo konkretaus automobilio taršos. Kol su Lietuvos automobilių parku žaidžiantys Lietuvos organai to nesupras, tol realios naudos pasiekti nepavyks. Būtų liūdna, jeigu už transporto priemonių taršą surinkti pinigai būtų panaudoti ne automobilių taršai mažinti, o biudžeto skylėms lopyti", – teigė M.Buzelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didmiesčiai ruošiasi įvesti mažos taršos zonas: apie apmokestinimą kol kas nesvarsto5
Nuo artėjančių metų sausio 1 d. Lietuvos didmiesčiuose turės įsigalioti mažos taršos zonos, tačiau priimti sprendimų savivaldybės neskuba. Panevėžys ir Klaipėda jau praneša apie vietas, kur mažos taršos zonos bus įdiegtos, ...
-
Vilniečiai judrioje gatvėje patys nupiešė pėsčiųjų perėją: atsakė, kas laukia už tokį kūrinį12
Vilniaus gatvėse – savivaliavimas. Mykolo Lietuvio gatvės gyventojai jau kurį laiką reikalavo, kad joje būtų įrengta pėsčiųjų perėja – esą kelią toje vietoje kerta tiek moksleiviai, tiek suaugusieji. Veiksmų nesulaukta, tad vilnieči...
-
Degalai per savaitę kiek pabrango Lietuvoje ir Latvijoje, atpigo Estijoje
Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę kiek pakilo Lietuvoje ir Latvijoje, nukrito Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. ...
-
Suremontavo, bet ar patikrino?9
Leidus aplinkosaugininkams matuoti automobilių taršą, kilo daug diskusijų – ar tai reikalinga, naudinga? Tačiau šią procedūrą privalo atlikti ir servisai, remontavę įtaką išmetamosioms dujoms turinčius komponentus. ...
-
Uždirbo ir didino vežimo apimtį
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 9,5 mlrd. eurų pajamų ir išlaikė augančius rodiklius. ...
-
Puošybos mados: kaip lietuviai puoselėjo savo automobilius?1
Automobilių modifikavimo kultūra nebėra tokia populiari kaip prieš kelis dešimtmečius. Iš gatvių ir garažų kultūros puošyba keliasi į prabangias parodas. Pasižvalgykime, kaip atrodė automobilių puošyba Lietuvoje p...
-
Įspėja dėl techninių apžiūrų: piktnaudžiauti nebepavyks3
Laikinais leidimais dalyvauti eisme automobiliu be techninės apžiūros piktnaudžiaujantys vairuotojai nuo kito mėnesio to daryti nebegalės. Laikiną leidimą gauti bus galima tik kelis kartus metuose. ...
-
Iš daugiabučių kiemų ketinama išguiti krovinių priekabas9
Nuo lapkričio ketinama uždrausti palikti dideles krovininių automobilių priekabas daugiabučių kiemuose ir kitose gyvenamosiose teritorijose. Siūloma neleisti kiemuose statyti didesnės kaip 3,5 tonos masės priekabų. ...
-
Degalai per savaitę atpigo Lietuvoje ir Latvijoje, pabrango Estijoje1
Mažmeninės benzino kainos per pastarąją savaitę nukrito Lietuvoje ir Latvijoje, pakilo Estijoje, o dyzelinas pabrango Lietuvoje ir Estijoje, atpigo Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione &bdquo...
-
Žvyrkelių ir dulkių sumažės5
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių, bendra vertė – 425 mln. eurų. ...