Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriumi Vitoldu Miliumi.

– Greičio matuoklių daugiau nei bet kada, baudų skaičius auga, bet vairuotojai kaip lakstė, taip ir laksto. Kodėl nei matuokliai, ne baudos nepadeda ir gal yra, kas padėtų?

– Visų pirma, tos baudos nėra tokios, kurios atgrasytų žmones nuo važiavimo greitai. Lietuviai yra labai neramūs važiuotojai, visą laiką konkuruoja, skuba, lekia, tai tos baudos ir nesutramdo.

– Jei jos padidėtų, padėtų?

– Sunku pasakyt. Žiūrint kiek. Čia yra ne vienos dienos klausimas, nes tie, kas lakstė, lakstys dar ilgai.

– Na, dažnas vairuotojas sako tarsi tokį pasiteisinimą „važiuoju su srautu“. Ar tai iš tikrųjų pateisinantis elementas, o gal vis dėlto tai pavojinga?

– Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas. Jeigu mes važiuojam labai įvairiai, nevienodai, mes padarom tokią košę kelyje ir tie manevrai atneša daug nelaimių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, dažnas didmiesčių vairuotojas keiksnoja spūstis ir aiškina, kad reikėtų didinti greitį miestuose, mažinti pėsčiųjų perėjų arba galvoti kaip pėsčiuosius kitaip per gatvę praleisti. Jie, atrodo, tarsi ir geriau žino, kaip būti saugesniame eisme, bet ar tai nėra taip pat, kaip kad mes visi „geriau žinome“ kaip žaisti krepšinį ar valdyti šalį?

– Tai visi čia yra geriausi vairuotojai, čia net neginčytina. Bet didinti greitį, jeigu yra tokia infrastruktūra, kokia yra dabar, nepadės, nes mes turim butelio kaklelius ir vis tiek atvažiuosim visi, kokiu greičiu bevažiuotume. Bet sakymas dėl perėjų mažinimo, kurios eina per kelią, padaryti, pavyzdžiui, po žeme, tai taip, tai padidintų srauto greitį ir, aišku, sumažintų spūstis.

– Kitas svarbus dalykas. Kodėl lietuvio vairuotojo kraujyje yra įaugę visada važiuoti bent 10 km/val. greičiau nei leidžia KET? Atrodo, kad kelio ženklai yra tiesiog dekoracijos, kurios puošia kelią.

– Manau, kad tai nebaudžiamumas. Jeigu mes žinome, kad mūsų nebaus už 10 km/val. Būtų 30 km/val. viršijimas nebaudžiamas – tai viršytume tiek. Tikrai, čia yra tik tas.

– Bet ką reiškia 10 km/val. viršyti greitį ir kaip tai gali suveikti avarinėje situacijoje?

Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas.

– Labai įvairiai. Čia mes turbūt 15 laidų apie tai galėtume padaryti. Mano supratimu, blogiausias dalykas yra net ne pats greitis, bet kaip mes važiuojame. Važiuoti dabar tuose moderniuose automobiliuose yra labai nuobodu ir žmonės nebesikoncentruoja į tai, ką daro. Ir dėl to tai, kad tu važiuosi 10 km/val. greičiau, bet stabdysi laiku yra mažesnis blogis negu kad sėdėsi telefone ir nestabdysi.

– Bet jūs sakot, automobiliai tobulėja. Tikrai taip. Vis daugiau atsiranda automobilių, kur prijungi telefoną ir per programėlę tau rodo ir kur važiuot, ir koks tavo greitis. Ir štai įvairiuose kanaluose vairuotojai diskutuoja, kad reikia važiuot pagal GPS rodomą greitį, nes esą patys automobilių spidometrai meluoja ir visada į mažesnę pusę.

– Taip, meluoja ir visada į mažesnę pusę. Tas melavimo lygis yra skirtingas, nevienodai meluoja. Mūsų kolegos vokiečiai daro nuolatos spidometrų tikrinimo ekspertizes. Ir, taip, praktiškai visi meluoja.

– Į mažesnę pusę? Viskas dėl saugumo?

– Aš nežinau, ar dėl saugumo, ar dėl kažkokių priežasčių. Visokių yra nuomonių, dėl ko tai daroma, bet kad taip daroma, tai tikrai.

– Turbūt dar didesnė problema – sunkvežimiai. Jų vairuotojai sako: „Važiuoju tiek, kiek traukia“. Sunkvežimiuose, aišku, yra įmontuoti greičio ribotuvai, kurie riboja ties 90 km/val. greičiu. Bet ar jūs matėte kokį sunkvežimį, kuris važiuodamas įprastu plentu, įvažiavęs į miestelį, staiga stabteltų iki 50 km/val.?

– Čia yra tam tikras blogis. Iš tikrųjų, sunkvežimių, tolimųjų reisų vairuotojai labai dažnai įvažiavę į miestelį, kaip važiavo, taip ir važiuoja, ypač tuomet, kai žino, kad ten nėra jokios kontrolės. Jiems yra svarbiausia tai, ką rodo jų aparatūra, ne ką sako kelių eismo taisyklės, bet kaip, sakykim, nepažeisti mikroschemos sunkvežimyje. Tai lengvųjų automobilių vairuotojams kartais yra baugu, nes jie nežino, jie laikosi taisyklių, o sunkvežimis juos spaudžia. Tai čia yra bloga praktika.