Naudojosi spragomis

Pastaraisiais metais KET Lietuvoje įvyko nemažai pakeitimų. Pernai, reaguojant į tarp vairuotojų ir juos baudžiančių policijos pareigūnų kildavusius ginčus, kartais net persikeldavusius į teismą, sugriežtėjo mobilaus telefono naudojimo apibrėžimas. Taip pat pasikeitė eismo tvarka gyvenamosiose zonose, KET rinkinyje buvo panaikinta keletas aktualumą praradusių kelio ženklų.

Šių metų sausį įstatymų leidėjai užsimojo iš esmės keisti ir vadinamųjų kelių gaidelių tramdymo būdus. Siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose ir administracinių nusižengimų skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pasiūlė priemonę, jo nuomone, padėsiančią pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius pažeidėjus.

Jis įregistravo pataisas, reglamentuojančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).

Parlamentaras siūlo numatyti, kad jei automobilio savininkas perduoda vairuoti jį kitam piliečiui, tai jis turėtų solidariai sumokėti baudą už to piliečio padarytus KET pažeidimus.

Lakūnai: pernai išrašyta apie 700 tūkst. protokolų už greičio viršijimą. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kaltė ir savininkui

Toks asmuo laiduotų valstybei baudos už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjimą „kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis“. Jei pilietis, už kurį jis laidavo, nesumokėtų baudų, jam, kaip ir kitiems skolininkams, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.

Įstatymo projekte kalbama tik apie tokius atvejus, kai automobilio vairavimas yra perduodamas tokiam vairuotojui, kuris nedirba ar nevykdo kitos tęstinės veiklos ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma.

Pagal siūlomas ANK pataisas, jei toks asmuo padarytų nusižengimą, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai galėtų būti siunčiami ar įteikiami automobilio savininkui arba juridinio asmens, kuriam priklauso automobilis, vadovui.

Jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo nesumokės baudos, automobilio savininkas turėtų sumokėti ją per 30 dienų. Vėliau jis turėtų teisę išsireikalauti savo sumokėtą sumą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens.

Šalins iš eismo

Parlamentaro iniciatyva dar turi sulaukti teisininkų išaiškinimo dėl kai kurių nuostatų prieštaravimo šalies Konstitucijai. Kitos KET naujovės jau tapo mūsų realybe.

Viena tokių – nuo sausio aplinkosaugininkai jau gali stabdyti eisme dalyvaujančias transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Jei užfiksuota tarša viršija normą – automobilio savininkas ne tik gaus baudą, tačiau automobiliui dar bus panaikinama ir techninė apžiūra.

Įdomu, kad tokios patikros gali vykti ne tik dienomis, bet ir naktimis. Sustabdžius automobilį yra tikrinamas benzininių priemonių išmetamo anglies monoksido ir dyzelinių išmetamų dujų dūmingumo lygiai. Taip pat mašinoje esančių skysčių, tokių kaip tepalai ar aušinimo skystis, nuotėkis į aplinką.

Portalo autoplius.lt teigimu, jei aplinkosaugininkai nustato, kad tarša viršija leistinas normas, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, pagal kodekso 307 straipsnį. Šis straipsnis nurodo, kad minėtas pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų privatiems asmenims ir baudą nuo 300 iki 500 eurų juridinių subjektų vadovams. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo dydžio ir pasikartojimo.

Per dešimtmetį, nuo 2011 iki 2021 metų, žuvusiųjų kelyje skaičius šalyje sumažėjo perpus.

Grėsmių neįžvelgia

Vos įsigaliojus šiai naujovei, nemažai žmonių prakalbo apie galimas apgavystes ir kitas grėsmes vairuotojams. Anot jų, gamtosaugininkų reidai keliuose gali paskatinti korupcijos apraiškas, tokias kaip kyšiai už tai, kad nebūtų fiksuojami pažeidimai. Labai tikėtina, kad vairuotojai, nerimaudami dėl saugumo, naktimis elementariai bijos stoti ne policijos pareigūnams.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys yra įsitikinęs, kad aplinkos apsaugos pareigūnų darbas be policijos dalyvavimo neturės neigiamų pasekmių.

„Papildoma kontrolė keliuose duos teigiamų rezultatų nustatant taršius automobilius ir pašalinant juos iš viešojo eismo“, – teigė V. Grašys.

Bendrais Lietuvos keliais važiuojančius automobilius, kaip ir iki naujo įstatymo projekto įsigaliojimo, gali stabdyti tik uniformą dėvintys valstybės institucijų įgalioti pareigūnai, kuriems įstatymais yra suteikta teisė stabdyti transporto priemones. Nuo sausio į šią teisę turinčių asmenų sąrašą buvo įtraukti ir aplinkosaugos pareigūnai.

Moka skaudžią kainą

Taršūs automobiliai – toli gražu ne pati didžiausia grėsmė Lietuvos keliuose. Pagal portalo autoplius.lt apibendrintą praėjusių metų statistiką, 2023-iaisiais Lietuvos keliuose žuvo daugiau žmonių nei 2022 m. Užpernai užfiksuoti 2854 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 122 žmonės. 2023 m. įvyko 2863 eismo įvykiai ir žuvo 160 žmonių. Įvykių skaičius augo vos 0,3 proc., bet žuvusiųjų skaičius padidėjo net 31 proc.

Baudos didėja, vidutinio greičio matuoklių daugėja, policijos technika modernėja. Kodėl statistika suka į neigiamą pusę? Policijos departamento biuro vadovas mano, kad statistika atrodo neigiama tik žiūrint į trumpalaikę perspektyvą.

„Kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad žūčių keliuose skaičius pernai augo, tačiau ikipandeminių 2019 m. statistikos nepasiekė. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 2023 m., palyginti su 2019 m., eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m“, – aiškino V. Grašys.

Vairuotojų kultūrai reikalingi pokyčiai, susiję su naujų įpročių formavimu, kurie įvyksta per ilgesnį laiką. Kad permainos vyksta, liudija ir prieš porą metų Lietuvos gautas Europos transporto saugos tarybos apdovanojimas „PIN Award“, kuriuo įvertinti šalies pasiekimai saugaus eismo srityje per dešimtį metų. Nuo 2011 iki 2021 m. žuvusiųjų kelyje skaičius Lietuvoje sumažėjo perpus, o vertinant nuo 2004 m. pokyčiai dar geresni.

Nusižengia ir dviratininkai

Anot V. Grašio, pagrindinės avarijų priežastys yra tos, kad ne visi transporto priemonių vairuotojai yra atidūs kelyje, dažnai viršija leistiną važiavimo greitį, nesutelkia dėmesio į aplinką, be to, tam įtakos turi ir nedrausmingi pėstieji.

Jo teigimu, didžiausią dalį, 33 proc. avarijų, pasibaigusių mirtimi, sukėlė saugaus greičio nepasirinkę ir leistiną greitį viršijantys vairuotojai. 9 proc. mirtinų avarijų nulėmė vairuotojai, nesilaikantys saugaus atstumo. Tiek pat žūčių sukėlė nesilaikantys reikalavimo duoti kelią.

Apie 8 proc. avarijų išprovokavo KET nesilaikantys pėstieji. Pėstieji eismo dalyviai avarijos metu mažiausiai apsaugoti, tad didelė dalis avarijų baigiasi jų žūtimi.

6 proc. mirčių sukėlė vairuotojai nepraleidžiantys dviratininkų. 6 proc. avarijų atsitiko priešpriešinio susidūrimo avarijos metu. Įvykus tokio tipo susidūrimui žūčių pavyksta išvengti itin retai.

Statistiką kelia ir pėstieji, pažeidžiantys KET taisykles, ypač tamsiu paros metu. Taip pat neigiamos įtakos turi prasta techninė automobilių būklė, gyvūnai kelyje ir net vairuotojų sveikatos būklės sutrikimai.

Neramina: nors ilgalaikė statistika pozityvi, pernai žuvusių Lietuvos keliuose padidėjo net 31 proc. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Bauda – tik 5 eurai

Už minimalius KET pažeidimus gali būti skiriamas žodinis įspėjimas. Mažiausia piniginė bauda – 10 eurų. Tiesa, jei tai nėra pakartotinis pažeidimas, per 15 kalendorinių dienų galima sumokėti tik pusę jos – 5 eurus.

„Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos teritorijoje ir nebūtų perduota kitiems asmenims, nevykdymą“, – vardijo pašnekovas.

Padarius vieną iš šių pažeidimų, pareigūnai gali konfiskuoti transporto priemonę, o kai kada ir atimti vairuotojo pažymėjimą net dvejų metų laikotarpiui. Piniginė bauda siekia iki 5,5 tūkst. eurų. Jei neblaivaus vairuotojo kraujyje bus rasta daugiau nei 1,5 promilės, jis gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. Tada baudą papildys ir laikas už grotų.

Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos teritorijoje, nevykdymą.

Be apžiūros – tūkstančiai

Kalbant apie dažniausią vairuotojų daromą pažeidimą, nesunku atspėti, kad tai – greičio viršijimas. Tai – ir daugiausia mirčių eismo įvykiuose sukeliantis pažeidimas.

Per pirmus vienuolika 2023 m. mėnesių buvo išrašyti 630 tūkst. protokolai už greičio viršijimą. Iš jų – 360 tūkst. už greičio viršijimą daugiau kaip 10 km/val., bet ne daugiau nei 20 km/val. Apie 200 tūkst. protokolų – už greičio viršijimą nuo 20 iki 30 km/val. Likusi dalis greitį viršijo dar daugiau.

Antras pagal dažnumą pažeidimas – transporto priemonių be techninės apžiūros (TA) vairavimas. Sunku patikėti, bet nuo 2023 m. pradžios iki gruodžio net 163,5 tūkst. vairuotojų gavo baudas už važiavimą be galiojančios TA. Trečioje vietoje – transporto priemonės, neturinčios privalomojo draudimo. Per minėtą laikotarpį eisme užfiksuoti net 96 tūkst. automobilių be draudimo. Ketvirtoje vietoje – vairuotojai, nesilaikantys ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“. Per 11 mėnesių registruota apie 90 tūkst. pažeidimų.

Nepaisant šios statistikos, V. Grašys yra įsitikinęs, kad žmonių sąmoningumas auga.

„Tikime aktyvios, pilietiškos visuomenės, kurioje žmonės vienas kitą sudrausmina, branda. Pastebi išgėrusį, sėdantį prie vairo ir imasi priemonių, kad toks asmuo neišvažiuotų. Juk į neblaivaus ir neturinčio teisių vairuotojo automobilį nesodiname savo vaikų ir nesėdame patys“, – pateikė pavyzdį pareigūnas.