Žiniasklaida: lietuviškų prekių importas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų

  • Teksto dydis:

Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas.

Pasak jo, neatmetama, kad dalis šių gaminių galėjo būti panaudota Kremliaus karinėje pramonėje.

Iš Rusijos muitinės surinktais LRT radijo duomenimis, pernai į Rusiją įvairias metalo detales eksportavo bent penkios Lietuvoje veikiančios įmonės.

Vienos bendrovių, kurios produkcija pateko į Rusiją – Marijampolėje veikiančios „Fasa“, vadovas Arūnas Pukelis-Švinius sakė, jog nežino, kaip įmonės gaminiai galėjo pasiekti dėl karo Ukrainoje sankcionuotą šalį.

Anot jo, bendrovė maisto pramonei skirtus gaminius parduoda kitose posovietinėse šalyse, pavyzdžiui, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizijoje, tačiau daugiausiai prekiaujama su Europa.

„Kitos šalys laisvai prekiauja su Rusija. Dalyvaujame pieno pramonėje, ne tankus, ne granatas darome, ne šovinius“, – LRT radijui teigė A. Pukelis.

„Kažkas galbūt spekuliuoja mūsų vardu. Šita veikla man tikrai nėra žinoma“, – sakė jis.

LRT radijo teigimu, „Fasos“ produkciją į Rusiją importavo bendrovė „Egli Fasa Rus“, anksčiau buvusi A. Pukelio bendrovės atstovė Rusijoje. A. Pukelio teigimu, įmonė perduota šveicarams.

Dalyvaujame pieno pramonėje, ne tankus, ne granatas darome, ne šovinius.

Taip pat įvairių metalo dirbinių į Rusiją eksportavo Vilniuje, daugiabučio namo bute registruota įmonė „Tsila“, kuri priklauso Lietuvoje gyvenančiam Baltarusijos piliečiui Uladzimirui Voltavui.

Jis LRT radijui paneigė, jog „Tsila“ pernai daug eksportavo į Rusiją.

Jungtinėje Karalystėje veikiančio nepriklausomo tyrimų centro „Open source centre“ tyrėjas Denysas Karlovskis sakė, kad detalės ir įrenginiai iš Lietuvos Rusijoje galėjo būti panaudotos karo pramonės įmonėse arba jas aptarnaujančiose bendrovėse.

„Rusijos muitinės deklaracijos nerodo, kad lietuviški metalo gaminiai nukeliavo tiesiai į karo pramonės gamyklas Rusijoje. Bet mes galime numanyti, kad mašinų įrenginių detalės gali būti panaudotos karo pramonės tikslams, nes Rusijos Vyriausybės politika sako, kad 70 procentų į Rusiją eksportuotų metalo įrenginių turi būti panaudota karo pramonėje“, – LRT radijui teigė D. Karlovskis.

Siekiant neapriboti verslo prekybos su trečiosiomis šalimis, Vyriausybė trečiadienį sušvelnino buvusio Ministrų kabineto įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus.

Pagal naują tvarką toliau bus draudžiamas toks eksportas sausumos transportu, tačiau leista skraidinti lėktuvais laikantis europinių reglamentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių