Žeria kritiką: neapsimokės dirbti

  • Teksto dydis:

Seime svarstytas kitų metų valstybės biudžetas jau sulaukė ne tik politikų, bet ir ekonomistų kritikos. Tikima, kad toks biudžetas skatins gyventojus nedirbti, gyventi iš socialinių išmokų, neužtikrins išsikeltų visuomenės ir žmonių saugumo tikslų. Apie tai plačiau LNK žurnalistai pasikalbėjo su Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente.

– Kalbėdami apie ekonomiką, negalime praleisti visam pasauliui svarbios naujienos, t. y. JAV prezidento rinkimų. Taigi labai trumpai: kaip rinkimai ir jų rezultatas jau keičia situaciją ekonomikos rinkose?

– Rinkos sureagavo, sureagavo teigiamai, akcijų kursai auga, kai kurių netgi stebėtinai auga – „Nova Nordisk“ – 5 proc., „Tesla“ – 16 proc., na, prezidentas žada mažinti mokesčius, žada Elonui Muskui pavesti tvarkyti visą valstybės frontą ir tos žinios, žinoma, yra labai svarbios visai Europai, ir Lietuvai, nes mums reikės labai pasitempti ties mūsų konkurencingumu. Mūsų konkurencingumas dabar taps ypač svarbus.

– Kalbant apie mūsų biudžetą, kaip jis atrodo ir į ką reikėtų orientuotis?

– Šis biudžetas yra ne vienų, bet net trejų metų, ir nors gynyba yra deklaruojama kaip prioritetas, matome, kad gynybai žadama skirti 3 proc. kiekvienais metais, t. y. padidėjimo jokio neketinama daryti. Socialinei apsaugai ir tam, kas vadinama užimtumu, 26 proc. didinamos išmokos jau šiais metais. Per trejus metus 1 proc. ir 4 procentiniais punktais bus padidintos visos socialinės išlaidos. Jeigu tas padidėjimas būtų skiriamas gynybai, mes turėtume jau virš 4 proc. gynybos išlaidų. Turbūt labiausiai į akis krinta neatitikimas tarp deklaruojamų prioritetų ir tų, kurie yra užtikrinami būtent finansavimu. 

Neapsimokės dirbti.

– Sakote, kad yra trys punktai, kuriuos šalis deklaruoja kaip prioritetinius 2025–2027 m. biudžete, o iš tikrųjų viskas skiriama socialiniams reikalams. Tačiau grįžtant prie gynybos, kai kam 3 proc. atrodo labai daug, bet ar dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai yra pakankamai ir nereikėtų čia progresinio modelio?

– Tikrai reikia didinti finansavimą ir svarbu, kad tas biudžeto įplaukų padidėjimas būtų skiriamas tam, kas iš tiesų mums visiems yra aktualu ir besąlygiškai svarbu. Tarkime, nedarbo išmokų didinimas daugiau kaip 11 proc., kai atlyginimai augs, kaip prognozuojama, 8 proc., matome, skatina ne užimtumą, o atvirkščiai. Neapsimokės dirbti. Mes ir dabar jau skaičiuojame, kad nedarbo spąstai Lietuvoje yra vieni didžiausių ES, taigi mes kaip tik skatinsime žmonių norą nedirbti ir gauti išmokas. Ir tai tikrai nėra šiandien Lietuvos prioritetas, gynyba yra besąlyginis prioritetas. 

– Juolab kad, ko gero, minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) turėtų kilti tam, kad ne taip viliotų tos išmokos. O tam turbūt irgi galimybių šiuo atveju biudžete nėra...

– Ir tai yra pirmi metai, kai neapmokestinamasis pajamų dydis nėra didinamas drauge su biudžetu. Vadinasi, mažiau uždirbantys žmonės mokės santykinai didesnius mokesčius. Tai irgi neskatins jų pereiti iš nedarbo į darbo statusą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Tačiau čia mes susiduriame ir su verslo interesais. Verslas nėra suinteresuotas kelti MMA.

– Tai nėra dalykai, kurie priklauso nuo mūsų noro ar nenoro. Jau daugybę metų našumas Lietuvoje auga žymiai lėčiau negu atlyginimai. Vadinasi, mūsų gebėjimas mokėti tiek, kiek žmonės norėtų gauti, mažėja. Ir Amerikos rinkimų kontekste svarbus mūsų konkurencingumas. Jeigu atlyginimai auga, našumas – ne, mūsų konkurencingumas krinta. Mums reikia galvoti ir apie mokesčius, ir apie tai, kad mes vis našiau kurtume tą didesnę pridėtinę vertę, kurią norėtų matyti visi politikai. Deja, už tai yra baudžiama mokesčiais, nes yra 32 proc. mokestis tiems, kurie iš tiesų kuria didesnę pridėtinę vertę. Tuos dalykus reikėtų permąstyti.

– Ką reiškia kalbėti apie mokesčius? Ar juos didinti? Nes mūsų kaimynai latviai, estai jau juos kelia.

– Pakėlė arba dar žada kelti, ir mes matome, kad yra dvi ekonomikos, kurios krinta. Lietuva kol kas yra auganti ekonomika ir, manau, mums reikia padaryti viską, kad mokesčių reforma, jeigu jis bus vykdoma, didintų biudžeto pajamas, o ne tarifus. Nes tarifų didinimas, deja, gali neigiamai atsiliepti biudžeto pajamoms.

– Jūs esate prieš mokesčių didinimą?

– Taip. Reikia didinti ne tarifus. Reikia, kad mokesčių sistema būtų tokia, kuri leistų didinti BVP, daugiau pajamų visiems uždirbti ir kartu, kad biudžetas augtų organiškai.

– Kokia turi būti ta sistema?

– Apie tai mes turime ir iš Laisvosios rinkos instituto pasiūlymų, kuriuos netrukus pristatysime, ir tikrai manau, kad reikės visiems grįžti aptarti, kokie mokesčiai skatintų mūsų augimą ir tikrą gerovę.

– Jūs kritikuojate ir biudžeto išlaidas, sakote, kad mokesčių mokėtojų pinigai yra išleidžiami neefektyviai.

– Taip, valstybės tarnyboje, visame valstybės institucijų sektoriuje turi būti pereita nuo procesų apmokėjimo prie rezultatų apmokėjimo. Realiai biudžetas yra įrankis, kuri leidžia optimizuoti valstybės funkcijas. Kas mums šiandien labai svarbu – kad tos funkcijos atitiktų šiandienį saugumo poreikį ir pan., nebūtų tiesiog rutiniškai, inertiškai išlaidaujama, nes tiesiog visuomet kažkas gaudavo tuos pinigus.

– Matome ir nemažą biudžeto deficitą. Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas siūlo ir skolintis. Ką jūs apie tai galvojate?

– Jeigu prireiks, skolintis reikia, tačiau skolinimasis neturi padengti neūkiškumo. Jeigu mes nesusitvarkome su mūsų vidinėmis išlaidomis, tai joks skolinimasis nepadės. Mums reikia greitos, efektyvios valstybės funkcijų peržiūros, kad gebėtume tikrai sureaguoti, jeigu bus toks poreikis. Kai tai sutvarkysime, gali paaiškėti, kad nei mokesčių nereikia didinti, nei skolintis daugiau nereikia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių