Kauno „Maisto banko“ atiduotuvėje Ramunė rūšiuoja produktus, kurie keliauja į lentynas, kad atėję gyventojai galėtų išsirinkti, ko nori, ir pasiimti maisto į namus. Moteris savanoriauti „Maisto banke“ pradėjo tada, kai kartą atėjo pati atsiimti maisto ir gavo pasiūlymą prisijungti prie komandos.

„Aš jau seniai esu banko lankytoja dėl sveikatos problemų ir šeimos situacijos – turiu dukras, kurios dar mokosi, tad tenka naudotis banko teikiamomis paslaugomis,“ – kalbėjo Ramunė.

Anot moters, tokio maisto krepšelio užtenka penkioms dienoms.

„Kažko nusipirkti papildomai dar reikia būtinai. Trūksta pieno produktų – varškės, sūrio, grietinės. Mėsą žalią perku“, – pasakojo Ramunė.

„Maisto banko“ atiduotuvėje kiekvieną dieną produktų krepšelis yra vis kitoks, priklausomai nuo to, ką pavyksta gauti iš parduotuvių. Produktai atkeliauja rytais iš prekybos tinklų, kur jie atrenkami iš greitai nebegaliojančių, tačiau dar tinkamų vartoti produktų. Vienam žmogui tenka ne mažiau kaip penki kilogramai maisto.

„Šiaip krepšelyje būna visko – jogurtų, saldumynų, šiek tiek mėsos, miltų, daržovių“, – dalijosi Kauno padalinio „Maisto banko“ vadovė.

Atiduotuvės principas primena parduotuvę, tačiau čia už produktus mokėti nereikia. Vis dėlto būtina išankstinė registracija. Žmonės prie lentynų renkasi, ką nori, viskas pasveriama ir atiduodama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Žmonių sąrašus mes gauname iš savivaldybės. Kiekvienas žmogus, norėdamas atvykti pas mus, pirmiausia turi kreiptis į savo socialinį darbuotoją seniūnijoje. Šiuo metu mūsų atiduotuvėje aptarnaujame Kauno miesto ir Kauno rajono stokojančius asmenis. Jų yra apie 9 tūkst.“, – aiškino Kauno padalinio vadovė.

Vadovė pastebi, kad anksčiau žmonėms buvo gėda atvykti atsiimti maisto, nes tai vykdavo nepritaikytose patalpose ar net rūsiuose. Dabar situacija kitokia.

„Žmonės ateina į atiduotuvę pasipuošę, pasidažę, nusiprausę – jiems tai kaip atvykti į banką. Turime kėdes, kur jie gali prisėsti ir palaukti, o vaikams įrengtas žaidimų kampelis“, – sakė moteris.

O ir savanoriai, dalinantys maistą, visuomet pasiruošę išklausyti – neretai tenka ir psichologais pabūti.

„Išklausyti ir tiesiog neišsišokti, blogo žodžio nepasakyti ir kažkaip nutylėti gal“, – sakė savanoris.

Per savaitę „Maisto banko“ pagalbą gauna per pusę tūkstančio Kauno rajono gyventojų. Kasdien čia apsilanko apie 135 žmonės, tiek, kiek gaunama maisto.

„Dažniausiai išsirenku daržoves, miltus, aliejų, kažką iš bakalėjos“, – teigė į „Maisto banką“ produktų atsiimti atėjusi moteris.

Žmonės pripažįsta, kad nors gautų produktų ilgam neužtenka, tačiau jie labai padeda. Pretenduoti į tokį maisto krepšelį gali mažiausias pajamas gaunantys asmenys, kurių mėnesio pajamos nesiekia 240 eurų vienam žmogui.

„Aš gaunu tik 400 eurų, neįgalumą turiu. Tai, žinokit, nėra lengva. Nes ir šildymas, ir viskas“, – kalbėjo „Maisto banko“ lankytoja.

Kauno padalinio vadovė pastebi, kad situacija sudėtinga – paramą gaunančių žmonių daugėja.

„Probleminių šeimų tikrai daugėja. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 232 tūkst. paramą gaunančių žmonių. Jei visi jie susikibtų už rankų, tai nuo Vilniaus iki Rygos nutiestume kelią. Tai – beprotiškai daug žmonių“, – pabrėžė vadovė.

Tačiau paramos maistu gaunama vis mažiau, kai kurių produktų net trūksta.

„Šaldytuvinių produktų trūksta, nes šiuo metu kiekvienas Lietuvos gyventojas gali paskutinę galiojimo dieną turinčius produktus įsigyti prekybos tinkluose už mažesnę kainą. Anksčiau tokie produktai patekdavo į „Maisto banką“ ir mes galėdavome jais paremti stokojančius. Šiuo metu mes turime akcijas parduotuvėse“, – pabrėžė Kauno padalinio „Maisto banko“ vadovė.

Kiekvienais metais Lietuvoje išmetama per 400 tūkst. tonų maisto. Iš jų „Maisto bankas“ išgelbėja apie 7 tūkst. tonų – tai dar tinkami vartoti, tačiau parduoti nebetinkami produktai.