- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiranda naujų energijos šaltinių, technika tobulėja, bet netyla diskusijos, kas brangiau šiuo metu pasauliui atsieina: tradicinį kurą naudojantis transportas ar elektromobiliai. Tos barikadų pusės, kuri pateikia skaičius, kad elektra varomi automobiliai kol kas labiau teršia aplinką, yra nepritaikyti ilgoms kelionėms, be to, gerokai brangesni, oponentai negirdi.
Infrastruktūra ir kaina – silpniausios vietos
Rudenį Seimas turėtų svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kurių esmė – Lietuvoje labiau proteguoti elektromobilius. Tačiau, pasak vieno "Kauno dienos" kalbinto eksperto, Lietuva prisiėmė labai didelį, perteklinį, agresyvų planą sumažinti paprastų automobilių ir gausinti elektra varomų atsiribojant nuo kai kurių klausimų.
Naujas elektromobilis yra dvigubai brangesnis nei tos pačios markės paprastas benzininis automobilis. Žmogus turi turėti pragmatišką norą įsigyti elektra varomą automobilį. Dabartinė 4 tūkst. eurų mūsų valstybės parama nieko nesprendžia, neskatina masiškai pirkti.
Prieš kelerius metus net trys ministerijos (tuometės Ūkio, Energetikos bei Susisiekimo) užsakė Kompleksinę elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją. Siekiant nustatyti dabartinių automobilių naudotojų poreikius ir įvertinti, kaip tuos poreikius atitiktų elektromobiliai, buvo atlikta Lietuvos valstybinių ir verslo įstaigų apklausa. Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau negu pusė apklaustų įstaigų norėtų ir turėtų galimybes naudoti elektromobilius darbo tikslams, tačiau kaip pagrindines kliūtis, lemiančias, kad elektromobiliai kol kas nėra naudojami, įvardijo didelę elektromobilių kainą, neišvystytą krovimo infrastruktūrą. Pagal rudenį Seimo planuojamą svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projektą, visos valstybinės įmonės, įstaigos nuo 2021 m. privalės turėti elektromobilių.
Nuvažiuojamas kilometražas tikrai nėra gundantis – iki 200 km. Tai labiau miesto transporto priemonė, nes papildomai neįkrovus baterijos iš rytinės Lietuvos pusės, pavyzdžiui, pajūrio pasiekti nepavyktų. Elektromobilių infrastruktūra probleminė – gali tekti palaukti, kol bus galima įkrauti ir kol įsikraus. Šiuo metu elektra varomu automobiliu tolimus atstumus gali tekti keliauti dvigubai ilgiau nei paprastu. Visi ekonomistai sutaria, kad dirbančiam žmogui kiekviena sugaišta valanda turi kainą, jos metu galima nuveikti kažką, o tai reikėtų paversti pinigine išraiška.
Netiesioginė tarša didesnė
"Elektromobiliai – gera idėja, jie turi gerą trauką, paprasčiau prižiūrėti, tarkime, nereikia keisti variklio tepalo ir t.t. Tačiau ji šiuo metu neišsprendžia transporto ekologijos, ekonomikos ir patogumo problemų, – teigė su įstatymo projektu susipažinęs ekspertas. – Netiesioginė tarša išlieka, ir ji didesnė.
Elektromobilis – nešventas. Sakoma: štai, elektra nemokamai įkroviau. Bet elektra nėra nemokama.
Elektromobilis – nešventas. Sakoma: štai, elektra nemokamai įkroviau. Bet elektra nėra nemokama. Ji turi savo kainą, labai aiškią kainodarą, kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km. Niekas neakcentuoja, kiek gaminant elektrą išmetama CO2. Ne iš šventos dvasios elektra atsiranda. Saulės, vėjo energetika užima tik mažą bendros rinkos dalį. Europoje dominuoja elektros gamyba iš dujų. Kad sugeneruotų 1 kW, į aplinką išmetama 600 g CO2. Elektromobiliui nuvažiuoti 100 km reikia 30 kW, suskaičiavus išeina 18 kg į aplinką išmestų CO2. Tik tai ne iš automobilio vamzdžio išmetama, o iš kažkur esančio elektrinės kamino. Standartiniu benzinu varomas automobilis 150 AG galios varikliu tą patį atstumą nuvažiuodamas išmeta tik 12 kg CO2.
Logika turi atitikti ir skaičius. Jau net nekalbant apie tai, kiek kainuoja pagaminti elektromobilį, ypač bateriją. O jas perdirbti brangu, technologijos finansiškai dar labai imlios."
PVM mažinimo net nesvarstė
Pernai rudenį Seime jau buvo atsiradęs parlamentaro Petro Čimbaro ir grupės bendraminčių siūlymas iki 35 tūkst. eurų kainuojantiems elektra varomiems automobiliams taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, brangesniems siūlyta šią lengvatą taikyti 35 tūkst. eurų, o likusiai sumai – standartinį 21 proc. PVM tarifą.
Jau praėjusių metų spalio 8-ąją Seimo plenariniame posėdyje svarstant šią idėją parlamentaras Algirdas Sysas susidomėjo, kodėl pasirinkta būtent tokia kainos kartelė: "Ar pasidomėjote, kas elektromobilius perka, turbūt ne tie, kurie uždirba nedaug, nes vidutinė jo kaina yra šiek tiek aukštesnė už kitos rūšies automobilio. Ar tai nėra protekcinis įstatymas atskirai grupei ir kodėl 35 tūkst., kuri firma buvo atėjusi, parduodanti automobilį už 35 tūkst., nes visi kiti brangiau kainuoja?"
Argumentai, kad kol kas elektromobilių naudojimas – per brangus, beveik visada atmetami.
Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas prognozavo, kad iš lengvatos labiausiai išloštų tokių automobilių pardavėjai. O parlamentaras Arvydas Nekrošius PVM pataisų projekto pateikimo metu atkreipė dėmesį, kad elektromobilių protegavimas neprisidėtų prie aplinkos švaros.
Visi mokslininkai yra gana bendros nuomonės, kad elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai yra patys taršiausi automobiliai visoje pramonėje.
"Ar jums yra žinoma, kad visi elektromobiliai, hibridiniai automobiliai, vertinant jų gyvavimo ciklą, tai yra nuo pagaminimo iki utilizavimo, yra patys taršiausi aplinkosaugos požiūriu? – klausė A.Nekrošius. – Iš esmės aš šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimams skyriau ganėtinai daug laiko, tai yra faktiškai kokius penkerius metus, galėčiau pasakyti, kad visi mokslininkai yra gana bendros nuomonės, kad elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai yra patys taršiausi automobiliai visoje pramonėje."
Dažnai argumentuojama, kad nebūtina žmonėms pirkti naujų, nes galima naudoti ir pigesnius. Tačiau apskritai elektromobilio naudojimas yra aštuoneri metai. Paskui jo įkrova labai sumenksta, trumpėja rida. Nusipirkus penkerių metų tokią transporto priemonę ne tiek jau ilgai ir toli važiuosi.
Yra tik viena šalis, Norvegija, kuri realiai pereina prie elektromobilių. Jiems panaikintas transporto priemonės registravimo mokestis, kuris yra labai didelis, ir grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. O tai suvienodina kainą su analogišku automobiliu, varomu vidaus degimo variklio. Taip atsiranda pretekstas žmogui pirkti elektromobilį.
Lietuvoje tokių registruota tik 1,5 tūkst. Ir skaičius nesikeičia daugybę metų. Dažniausiai juos perka tik labai pasiturintys žmonės, jau turintys 2–3 automobilius.
Kilo ir daugiau abejonių, kad Lietuva taip išspręs taršos mažinimo ir klimato kaitos problemas, nes pernykščiais duomenimis, kasmet pas mus įsigyjama maždaug po 200 naujų ir tiek pat naudotų elektromobilių. Tai – labai nereikšmingas skaičius bendroje Lietuvos keliais važinėjančioje transporto masėje. Tad parlamentarai mokesčio didinimo idėją atmetė. Už pataisos svarstymą balsavo 42 politikai, prieš – 8, o susilaikė 40.
Sugalvota, kaip kitaip paremti
Prie elektromobilių pirkimo skatinimo grįžta šių metų balandį kitu keliu – per Aplinkos ministeriją. Ši paskelbė, kad siekdama sumažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui ir skatinti naudotis mažataršiais automobiliais, gyventojams kompensuos dalį išlaidų iš Klimato kaitos programos (šiam tikslui skirta 5 mln. eurų) už įsigytą elektromobilį.
Kompensacinės išmokos iš Klimato kaitos programos bus skiriamos pagal nustatytą tvarką fiziniams asmenims, įsigijusiems naują arba ne senesnį kaip penkerių metų elektromobilį. Pažymėtina, kad bus skatinami tik elektra varomi automobiliai. Elektromobilis suprantamas kaip M1 klasės transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio. Pateikusiam prašymą pareiškėjui bus skiriama vienkartinė 2 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą elektromobilį arba 4 tūkst. eurų kompensacija – už naują. Papildoma 1 tūkst. eurų išmoka numatyta tam pareiškėjui, kuris sunaikins savo turėtą taršų automobilį.
Tarp kitko, numatyta ir daug sąlygų, kad galima būtų tikėtis kompensacijos. Žmogus iki prašymo pateikimo dienos šio automobilio valdytoju buvo ne mažiau kaip 12 mėnesių; automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. spalio 17 d. arba iki 2020 m. kovo 13 d.; automobilis iki prašymo pateikimo dienos buvo ne mažiau kaip 12 mėnesių registruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
Svarbu, kad įsigyto ir naudoto, ir naujo elektromobilio pirmoji registracijos data arba modelio metai, pirmosios registracijos Lietuvoje data ir transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu data turi būti ne ankstesnė kaip penkeri metai iki Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo šiemetinės sąmatos įsigaliojimo datos (2020 m. kovo 13 d.).
Svarbiausias akcentas – Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri vertins paraiškas ir kontroliuos, kaip kompensacijų gavėjai vykdo įsipareigojimus, kompensuoja tik tų naujų elektromobilių, kurie registruojami Lietuvoje pirmą kartą (ir tik fizinio asmens vardu), kainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Eropos Komisija (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...