„2018 m. buvo pasiekti esminiai politiniai susitarimai regione - buvo nuspręsta ne tik dėl scenarijaus, bet ir dėl techninių įgyvendinimo priemonių. Dėl to neišvengiamai yra būtina atnaujinti sinchronizacijos įstatymą. Kaip tik pabaigta viešoji šio įstatymo konsultacija, netrukus jis bus teikiamas Vyriausybei. Tikiuosi, kad jis bus pakankamai operatyviai svarstomas pavasario Seimo sesijoje“, - teigė Ž. Vaičiūnas.

Pasak energetikos ministro, reikalinga nuolatinė priežiūra, kad susitarimų būtų laikomasi.

„Kitais metais svarbūs keli dalykai. Pirma - sinchronizacijos sąlygų išdavimas. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) išduos jas balandžio pradžioje. Taip pat svarbu pasirašyti sinchronizacijos sujungimo sutartį tarp ENTSO-E ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių. Tai bus konkretus dokumentas, įsipareigojimas tas sąlygas įgyvendinti, o kai jos bus įgyvendintos, ENTSO-E įsipareigos mus priimti“, - sakė energetikos ministras.

„Tai reiškia, kad sinchronizacija pereina į visiškai techninę stadiją“, - pridūrė jis.

Kaip naujienų agentūrą ELTA patikino Ž. Vaičiūnas, jau yra paruošti derybinio plano su Rusija dėl atsijungimo nuo BRELL sistemos techninio dialogo vizija ir planas.

„Už viso to stovi Europos Komisija (EK) (...). Būtent visus klausimus, kurie yra susiję su Baltijos šalių atjungimu nuo BRELL sistemos, mes esame sutarę spręsti techniniu lygiu, o jei reikės - pagelbės EK“, - Eltai teigė Ž. Vaičiūnas.

Ministras taip pat patikino esąs laimingas, kaip šiuo metu vyksta sinchronizacijos projekto darbai.

„Esu patenkintas, nes manau, kad 10 metų vyko tik pokalbiai ir diskusijos, o praeitais metais sutarėme regione. Dabar taip pat Seime vyksta intensyvios diskusijos sprendžiant visus susijusius klausimus: tiek šių projektų įgyvendinimo, tiek vietinės generacijos klausimus“, - Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak ministro, taip pat reikalingas nuolatinis šio projekto, kurio kaina - 1,5 mlrd. eurų, finansavimas. Pirmajam sinchronizacijos etapui paraiškos jau yra pateiktos spalio mėnesį, todėl Ž. Vaičiūnas tikisi sulaukti EK sprendimo dar šių metų vasario pradžioje.

„Taip pat sulaužome tam tikrus mitus, pavyzdžiui, kad šis projektas bus labai brangus vartotojams. Taip tikrai nėra. Darome visus žingsnius, kad jis būtų maksimaliai finansuotas ES lėšomis. Tai reiškia, kad viso projekto įgyvendinimas mūsų vartotojams galutinai kainuotų ne daugiau nei „NordBalt“ jungtis“, - sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, tokie dalykai, kaip Kaliningrado sistemos išbandymas izoliuotu režimu, labai akivaizdžiai parodo šio projekto būtinybę ir poreikį, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą Lietuvos ir kitų šalių vartotojams.

ELTA primena, kad praeitų metų birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis ir papildoma jūrinė jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Energetikos ministerijoje šiuo metu yra ruošiamasi būsimoms deryboms su Rusija dėl atsijungimo nuo BRELL. Šiose derybose, kurias planuojama pradėti dar šiemet, dalyvaus ir EK.