- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sostinėje šiandien vyksta energetikos įmonių asociacijos „Vidurio Europos energetikos partneriai“ (CEEP) metinis aukščiausio lygio vadovų susitikimas. Renginyje bus aptartas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir bendros energetikos politikos poreikis Europoje. Vadovų susitikime dalyvauja Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas bei CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.
Šis susitikimas subūrė 29 pagrindinių energetikos sektoriaus įmonių, veikiančių Vidurio Europoje, atstovus, jame taip pat dalyvauja Europos energetikos komisaras Güntheris Oettingeris.
„Energetikos įmonių vadovų susitikimo formulė „29 + 1“ jau buvo sėkmingai išbandyta pernai Budapešte. Remdamasi šiame susitikime aptartais klausimais, CEEP parengė Budapešto memorandumą, kurį itin gerai įvertino už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris. Pagrindinis šio ir būsimų „29 + 1“ susitikimų tikslas – užtikrinti, kad Vidurio Europos energetikos sektoriaus įmonės Briuselyje kalbėtų vienu balsu. Tik taip galime sukurti bendrą Europos energetikos rinką ir padidinti mūsų regiono ekonominį potencialą“, – tvirtino CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.
Šiais metais CEEP užsakymu buvo parengta ataskaita apie tai, kokį poveikį energijos kainos daro Europos energetikos sektoriaus konkurencingumui. Dokumento rengimas buvo patikėtas įmonei „Roland Berger Strategy Consultants“, kuri padarė išvadą, kad mažos energijos kainos ir vietinių žaliavų naudojimas yra pagrindiniai Vidurio Europos ir ES plėtros veiksniai dabartinėje makroekonominėje situacijoje. Vidurio Europos šalims bus itin sunku įgyvendinti ES pasiūlymą dėl bendros energetikos politikos vykdymo visoje Bendrijoje. Visų pirma pasiūlyme raginama sistemingai kelti energijos kainas, o tai tik slopins šalių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 metais, augimą.
CEEP ataskaitos duomenimis, Vidurio Europos šalys, siekdamos iki 2020 m. įgyvendinti energetikos sektoriaus politiką, turėtų investuoti 400–460 mlrd. eurų į gamybos, transporto ir energijos efektyvumo didinimą. Nors vienuolika Vidurio Europos šalių šiuo metu sudaro 21 proc. visų ES gyventojų, jų rinkos tesiekia 8 proc. visos Bendrijos BVP. 2011 m. pramoninė gamyba sudarė 32 proc. vienuolikos ES valstybių BVP, o tuo pačiu metu senųjų valstybių narių rodiklis siekė tik 24 procentus. Tai tik patvirtina pramoninės gamybos Vidurio Europos rinkose, šiuo metu labiausiai veikiančiose ES plėtrą, svarbą. Taigi siekis įgyvendinti dabartinį klimato kaitos priemonių paketą ir stipriai pakelti energijos kainas, kaip nurodo ES, ne tik gerokai pristabdys Vidurio Europos rinkų augimą, bet ir smarkiai sumažins ES konkurencingumą pasaulio ekonomikos žemėlapyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas: buvusi Vyriausybė galbūt norėjo atkeršyti tam tikram verslui
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja Arvydui Paukščiui dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Telto...
-
Tarnyba: Vokietijos rinkoje lietuviškos medienos ir jos gaminių parduota už 371 mln. eurų
Medienos ir jos gaminių eksportas per tris praėjusių metų ketvirčius sumažėjo 6 proc. iki 28,2 mlrd. eurų, o importas į Lietuvą – 7,5 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Valstybinė miškų tarnyba. ...
-
Tikėjotės, kad būstų kainos kris? Turime blogų žinių11
Statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui – beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad norin...
-
„Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – 25 mln. eurų iš ES
Europos Sąjunga (ES) skirs 25 mln. eurų tarptautinio magistralinio kelio „Via Baltica“ 12 kilometrų ruožo rekonstrukcijai. Dar 4,4 mln. eurų tam numatyta iš valstybės biudžeto. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas nedžiugina: augs bedarbių gretos?5
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pernai gruodį smuko antrą mėnesį iš eilės – jis mažėjo 1,6 punkto iki 46,2 – pirmadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Iki lapkričio jis tris m...
-
ŽŪM: dėl sustabdytos veiklos žvejai sulauks kompensacijų1
Nuo šių metų šalies žvejams bus kompensuojami jų patirti nuostoliai, atsiradę sustabdžius verslinę žvejybą dėl valstybės valdomų įmonių veiklos, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 2,573 proc.1
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 2,573 proc. ...
-
„Litgrid“: vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo
Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau vyravus stipriems vėjams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjeras žada mokestinius pokyčius: kas keisis?
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad mokestiniai pokyčiai yra reikalingi, o juos įgalinantis projektas po derinimo su visuomene Seimą pasieks pavasario sesijoje. Anot jo, pagrindinis dalykas bus – taikomas metinis pajamų apskaitos ir apmokestinim...
-
Valstybė – bedantė: imigrantai dirba, bet mokesčių nemoka12
Šalyje pastebima neraminanti tendencija. Pagal individualią veiklą dirbantys užsieniečiai vengia mokėti mokesčius. Nuo finansinės atsakomybės dažniausiai bėga kurjeriai ir pavežėjai. Darbdaviai ir mokesčių inspekcija tikina nuolat informuo...