Kurjerių ir pavežėjų darbas – bene populiariausias tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Įsidarbinti nesudėtinga. Tikėtina, vilioja ir kitokios galimybės.

„Pirmą kartą užsiregistruoja mokesčių mokėtojais ir tada naudojasi mūsų individualios veiklos tvarka. Sumokėti mokesčius galima kartą į metus“, – kalbėjo Seimo narys Laurynas Šedvydis.

2023 metais individualią veiklą vykdė beveik 16 tūkst. užsieniečių, tačiau privalomas mokesčių deklaracijas pateikė ne visi.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. užsieniečių mokesčių nesumokėjo, o PVM deklaracijų nepateikė dar per 3 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbant apie pavežėjus, pavyzdžiui, 2023 metais jų turėjome apie 2 tūkst. Iš jų apie 700 yra nepateikę pajamų deklaracijų“, – teigė VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Nors 2024 metų duomenų dar nėra, tikėtina, nemokių užsieniečių skaičius augs, nes daugėja ir individualia veikla užsiimančiųjų. Jų jau – per 20 tūkst.

Inspekcija tikina nuolat informuojanti apie būtinybę mokėti mokesčius, tačiau iš Lietuvos išvažiavusiems užsieniečiams administracinės atsakomybės priemonių taikyti negali. Tenka kreiptis į tarptautinius partnerius.

„Su trečiųjų valstybių ir užsienio administratoriais dirbame, kad galėtume pagal tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis keistis informacija ir iš ten išieškoti mokesčius“, – tikino M. Endrijaitis.

Nieko padaryti negali ir darbdaviai – kurjerių ir pavežėjų platformos. „Wolt“ atstovės teigimu, mokesčių inspekcijai informaciją apie darbuotojų pajamas įmonė teikia kas mėnesį, tačiau atsakomybė – pačių užsieniečių rankose.

LNK stop kadras

„Wolt“ komunikacijos vadovės Baltijos šalyse Piret Pert atsakymas buvo pateiktas raštu:

„Kurjeriai-partneriai nėra „Wolt“ darbuotojai, o savarankiškai veikiantys verslo partneriai. Jie patys atsakingi už savo mokestines prievoles. Lietuvos teisės aktai nesuteikia „Wolt“ nei teisių, nei galimybių tikrinti, ar kurjeriai-partneriai yra atsiskaitę su Valstybine mokesčių inspekcija.“

„Bolt“ platforma darbuotojams taiko atvirkštinį PVM nuo sumokėto komisinio mokesčio. Taip siekiama išvengti sukčiavimo atvejų.

„Bolt“ pavėžėjimo paslaugų operacijų vadovas Laimonas Jakštys taip pat pateikė atsakymą raštu:

„Be to, kelerius pastaruosius metus „Bolt“ deklaruoja platformą naudojusių vairuotojų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip vairuotojams palengvinant deklaravimo procesą.“

Kurjerių ir pavežėjų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas sako, kad tiek darbdavių, tiek valstybės įsitraukimas turėtų būti didesnis, nes dabartinė tvarka iškreipia lietuvių ir užsieniečių konkurencines sąlygas.

„Sprendimas būtų labai paprastas. Tiesiog įpareigoti platformas atlikti 10 ar 15 proc. sulaikymą nuo pajamų ir tą sulaikymą pervesti į VMI mokestinę sąskaitą. Išspręstų visas problemas, neliktų net teorinės galimybės likti nesumokėjus mokesčių“, – siūlė išeitį kurjerių ir vairuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Dalius Rudokas.

Seimo narys Laurynas Šedvydis tikino, kad pokyčiai būtini.

„Sugriežtinti sąlygas, kad mokestį turėtų mokėti kiekvieną mėnesį, tam, kad prasitęstų leidimas. Atsiskaitei, sumokėjai mokesčius, gali dirbti toliau“, – sakė L. Šedvydis.

Kurjeriai yra labiausiai neapsaugota darbuotojų grupė, kuri dirba praktiškai visiškai be jokių dokumentų ir normalių sutarčių.

Diskusijos šiuo klausimu jau vyksta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

„Kurjeriai yra labiausiai neapsaugota darbuotojų grupė, kuri dirba praktiškai visiškai be jokių dokumentų ir normalių sutarčių. Kalbėjome, kad kaip anksčiau taksi buvo įdarbinti darbuotojai, tai ir čia turėtų būti normalūs darbo santykiai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Nuo sausio pavežėjai privalo turėti Europos Sąjungoje, NATO valstybėse, Ukrainoje ar Šveicarijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Tikėtina, kad mokesčių vengiančių skaičius sumažės. Vairuotojo pažymėjimą atsinaujino ne visi, tad leidimas dirbti pavežėju naikinamas.

„Leidimų, išduotų su užsienietiškais pažymėjimais, yra apie 3800. Iš jų apie 2300 neatitinka naujų reikalavimų“, – informavo Transporto saugos administracijos departamento direktorė Eglė Vaiciukevičienė.

Pokyčių įneš ir Europos Komisijos direktyva. Platformų ir čia dirbančių asmenų darbo santykiai turėtų būti griežčiau reglamentuojami.