- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augdami vaikai daugelį įpročių perima iš savo tėvų, ne išimtis – ir požiūris į pinigus. Nėra tikslaus amžiaus, kada reikėtų su vaikais pradėti kalbėti apie pinigus, tačiau rekomenduojama kuo anksčiau. Pasak specialistų, valstybinėse mokyklose trūksta ekonomikos ir verslumo pamokų, todėl kalbėti su vaikais apie finansus šeimoje ne tik svarbu, bet ir būtina. O kaip šia tema sudominti atžalas ir kokias vertybes reikia ugdyti, papasakojo specialistai.
Privačiose mokyklose verslumo pamokos – viena iš labiausiai ugdytinų vertybių. Kaip elgtis su pinigais vaikai čia pradeda mokytis jau penktoje klasėje. Valstybinėse mokyklose ekonomika ir verslumas privalomai dėstomi tik vienerius metus, o patyrusių srities specialistų trūksta.
„Dažniausiai tai dėsto mokytojai, kuriems tiesiog reikia daugiau valandų. Ir iš tikrųjų – mokoma per vėlai. Pradedama tik devintoje klasėje. Programa irgi nėra tokia lanksti mokinių naudai. kadangi pati turiu realaus verslo patirties, tai galiu tą matyti“, – kalbėjo „Erudito licėjaus“ verslumo mokytoja Monika Jahani.
Pasak specialistų, kai mokyklose ekonomikos pamokų trūksta, itin svarbu, kad apie finansus nuo mažų dienų mokytų tėvai.
„Buvo kokie aštuoni metai, kai mes jau susipažinom su principu, kas yra pajamos ir pelningumas. Pardavinėjome kažkokius savo sausainius, aišku, giminėms, kaimynams“, – pasakojo Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos (VMTA) prezidentas, finansų konsultantas Valerij Krasockij.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Paprasčiausias būdas kalbėtis su ikimokyklinukais – žaisti. Galima žaisti parduotuvę, kavinę, kitus žaidimus.
„Finansai atrodo sudėtingi, jeigu nežaidi, o tam yra ir plačiai žinomi žaidimai, kaip „Monopolis“ ir panašiai“, – teigė V. Krasockij.
„Svarbiausia juos sudominti ta tema, nes jeigu jiems neįdomu, tai tu gali ir aštuoniolikos metų asmeniui aiškinti, kad labai svarbu pinigai, bet jeigu jo nesudominsi, tai nieko ir nebus“, – kalbėjo „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas Tadas Ratkevičius.
Specialistai pabrėžė, jog svarbiausia vertybė – taupymas.
„Jau nuo šešerių metų galima duoti kortelę ir taip po truputį juos mokinti taupymo. Galima sakyti, kad pervedu tau per savaitę, nežinau, 20 eurų, pavalgyti užtenka galbūt tik dešimt, o už likusius dešimt gali nueiti į kiną su draugais arba taupyti“, – patarė T. Ratkevičius.
Jau nuo šešerių metų galima duoti kortelę ir taip po truputį juos mokinti taupymo.
„Tėvai turėtų be baimės kalbėti apie taupymą, nes tai yra visiškai sąmoningo žmogaus bruožas, įgūdis. Manau, nustokime kalbėti apie pinigėlius, kalbėkime apie pinigus“, – sakė M. Jahani.
Kišenpinigiai moko vaikus finansinės atsakomybės. Atžaloms reikia leisti ir klysti, iš savo klaidų jie mokosi daug greičiau.
„Kadangi tos sumos kol kas tikrai nėra didelės, tai ir ta rizika mažesnė. Kai jie pamatys, kad saldainiams išleido visus 20 eurų, kurie buvo skirti savaitei, ir kai norės nueiti su draugais į kiną, o neturės už ką, tai jiems reikia paaiškinti, kad tu turėjai pinigų, tai – tavo atsakomybė, tu nusprendei juos taip praleisti ir dabar turi dar savaitę laukti kitų“, – aiškino T. Ratkevičius.
Pradinukai jau gali patys užsidirbti pinigų smulkioms išlaidoms, tai padeda išmokyti taupyti ir leisti savo pinigus. Tačiau svarbu tai daryti taisyklingai, užduotis skirkite tik tokias, kurios nėra kasdienės vaiko pareigos.
„Galbūt jiems priklauso išsiurbti kambarius, išplauti indus, bet, pavyzdžiui, už mašinos plovimą galima jau sumokėti. Tai neturi būti 100 eurų įmoka, nes ji nėra adekvati rinkai“, – teigė V. Krasockij.
Finansų temos dažnai būna sudėtingos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, todėl nežinodami, kaip tinkamai ugdyti vaiko finansinį raštingumą, tėvai gali kreiptis į finansų konsultantus ar bankininkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...