„Žiūrime į tai ganėtinai skeptiškai. Ukrainą reikia atstatyti ir manau, kad tam bus metami dideli pinigai, bet reikia suprasti, yra daug priežasčių, kodėl tai būtų sunku Lietuvai arba netgi neįmanoma“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė S. Besagirskas, įvardijęs tris savo pozicijos argumentus.

Visų pirma, pasak VPVA vadovo, Lietuvos statybos įmonės neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, tad negalėtų dalies savo darbuotojų siųsti atstatyti Ukrainos miestų.

„Patys (darbuotojus – ELTA) importuojame. Anksčiau iš tos pačios Ukrainos, Baltarusijos, o dabar importuojame iš kitų šalių statybos sektoriuje. Dabar šis sektorius truputį pristojęs, aktualumas sumažėjęs, bet darbuotojų trūksta“, – pabrėžė verslo atstovas.

„Antras dalykas – mūsų įmonių pajėgumai. Pas mus nėra didelių įmonių, kurios galėtų tokius projektus vykdyti. Dėl labai paprastos priežasties – tos įmonės jau Lietuvoje turi darbo, o Ukrainoje tie projektai, įtariu, būtų keliskart didesni“, – antrąją kliūtį įvardijo S. Besagirskas.

Anot jo, norint reikšmingai prisidėti prie sugriautų Ukrainos miestų atstatymo, įmonės turėtų kurti atskiras komandas bei prisiimti visas tokios veiklos rizikas.

S. Besagirskas taip pat akcentavo, kad Ukraina dar iki karo buvo viena labiausiai korumpuotų šalių Europoje. Korupcija, anot jo, Ukrainoje yra gaji ir karo metu, egzistuoja nemaža rizika, jog besiginančiai valstybei siunčiama parama nepasieks gavėjų.

„Pačiam dvejus metus teko ten dėstyti – tikrai prisiklausiau istorijų ir apie reideriavimą, ir apie korupciją. Gal karo fone neetiška apie tai kalbėti, bet šiandien mes patys per vieną įmonę teikiame paramą Ukrainai, ir girdime, kad korupcija niekur neišnyko. Karas vyksta, korupcija lieka ta pati“, – sako S. Besagirskas.

Realiausia lietuviško verslo pagalba LVPA prezidentas įvardija paramą statybinėmis medžiagomis, dalijimąsi žiniomis arba prisidedant prie Vakarų valstybių vykdomų projektų.

„Galime tiekti kažkokias statybines medžiagas, galbūt konsultacijas, dalyvauti labai nišinėse veiklose, tarkime, jei eitų kokia didžiulė vokiečių, lenkų ar prancūzų įmonė ir mes kažkokią nedidelę subrangą darytume kažkokioje specifinėje brangioje srityje“, – argumentavo S. Besagirskas dar pridūręs, jog idėjai atstatyti kokį nors Ukrainos miestą verslas kol kas nesako „ne“.

„Bet kas praktiškai dirbę Ukrainoje, supranta, kad tai nebus labai lengva. Mes maži ir Ukrainos specifika tą procesą padarys labai, labai sudėtingą“, – pažymėjo S. Besagirskas.

ELTA primena, kad gegužės viduryje pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų atstovai susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti, kokią pagalbą atkuriant Ukrainą galėtų pasiūlyti privatus Lietuvos verslas.

Ministrė kvietė diskutuoti, ar nevertėtų Lietuvai ne tik dalyvauti tarptautinių partnerių iniciatyvose, bet ir pačiai sukurti Ukrainos atkūrimo finansinį mechanizmą.

Anot jos, Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyva kuriamo Ukrainos atsigavimo plano rengime, taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus.