- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apžvelgdama Lietuvos eksporto prognozes ir perspektyvas, verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ atstovė teigė, kad numatoma, jog ateityje šalies ekonomika taps labiau priklausoma nuo eksporto nei nuo vidaus rinkos. Ji taip pat pažymi, kad nepaisant pandemijos eksportuojamų prekių dalis šalyje pernai išliko stabiliai didelė.
„Eksporto dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) (2020 metais – ELTA) išliko stabiliai didelė – per 80 proc. Tačiau iki tol kilusi eksporto dalis nustojo augti ir tai mums signalizuoja problemas ir sunkumus, su kuriais susidūrė eksportuojančios įmonės. Tačiau iš kitos pusės, likusi stabili dalis mums sufleruoja, kad eksporto rinka nesitraukia labiau nei vidaus rinka“, – konferencijos metu kalbėjo „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
Ji pažymi, kad ateityje Lietuvos ekonomika taps vis labiau priklausoma nuo eksporto.
„Mūsų ekspertinis vertinimas sako, kad eksportas Lietuvoje sudaro apie pusę visos sukurtos pridėtinės vertės, ir tai galima matyti kaip lūžio tašką, kadangi jei ši tendencija išliks ir ateityje, mūsų ekonomika taps labiau priklausoma nuo eksporto nei nuo vidaus rinkos“, – akcentavo ji.
Nepaisant eksporto stabilumo, šalies eksportuojamų prekių vertė pernai smuko, teigė J. Kalendienė.
„Visi gyvenome dideliame neapibrėžtume, pandemijos, karantinų, ekonomikos recesijos metu, todėl nenuostabu, kad Lietuvos eksportuotų prekių ir paslaugų vertė per praėjusius metus sumažėjo 5,4 proc., lyginant su 2019 metais. (...)
Visgi pastebėsime, kad realioji prekių ir paslaugų eksporto vertė sumažėjo tik 1,3 proc., o tai sako, kad didelį neigiamą poveikį eksporto raidai turėjo kainos, o ne kiekiai“, – tikino ji.
J. Kalendienė taip pat pabrėžė, kad pandeminiai 2020-ieji darė didesnę neigiamą įtaką paslaugų eksportui.
„Dėmesį galima atkreipti į šios recesijos ypatumą, jog ji liečia labiau paslaugų, o ne prekių sektorių. Tą patį matome ir eksporte, kuriame paslaugų eksporto vertė pernai mažėjo apie 9 proc., lyginant su 2019 metais. Tuo tarpu prekių eksporto vertė mažėjo gerokai mažiau – beveik 3,5 proc. Matome sumažėjusią paslaugų dalį visoje eksporto struktūroje, nors iki tol paslaugų eksportas augdavo sparčiau negu prekių eksportas“, – pažymėjo ji.
Anot J. Kalendienės, džiugina tai, jog pernai augo lietuviškos kilmės prekių eksportas.
„Be energetinių produktų Lietuvos prekių eksportas 2020 metais didėjo, o dar geresnė žinia yra ta, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas augo beveik 6 proc., lyginant su 2019 metais“, – kalbėjo ji.
„Verslios Lietuvos“ atstovė taip pat pažymėjo, kad pagrindiniai eksportuojantys sektoriai Lietuvoje išlieka inžinerijos, baldų ir medienos, chemijos pramonės, žemės ūkis bei maisto ir gėrimų pramonė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040-ųjų
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2...
-
Bedė į piktžaizdę – 40-mečiai vis dar gyvena su tėvais: raitotis rankoves dėl to žada ir merai2
Galvos skausmas dėl būstų taps ne tik gyventojų, bet ir merų rūpesčiu. Europos Komisija ruošia būsto įperkamumo planą. Jis dar ne viešas. Paaiškės tik gruodį, bet Briuselyje dirbęs LNK žurnalistas sužinojo, kad vietos vald...
-
Vis daugiau žmonių bėga iš miestų: kokios to priežastys?2
Remiantis statistika, per dešimt metų Vilniaus priemiesčiuose apsigyveno net 52 tūkst. gyventojų. Pasak ekspertų, tai kelia daug iššūkių: miestas turi rūpintis ne tik pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir užtikrinti patogią inf...
-
I. Šimonytė atmeta prezidento kaltinimus dėl asmeniškumų formuojant VSD biudžetą4
Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta prezidento Gitano Nausėdos kaltinimus dėl asmeniškumų formuojant Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetą ir sako, kad prezidentas net nebando būti visiems vienodai teisingas. ...
-
Telšiuose pradėjo veikti pirmasis iš trijų sinchroninių kompensatorių3
Telšių rajone penktadienį įjungtas pirmasis iš trijų būsimų sinchroninių kompensatorių. Tai vieni svarbiausių įrenginių kitų metų vasarį numatytam Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine ...
-
Žiniasklaida: V. Germanas Kauno elektrinėje kasė milijonus88
Teisėsaugos praėjusią savaitę suimtas su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijęs Vilhelmas Germanas per susijusius asmenis Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE) įrengė kriptovaliutų kasimo serverius, penktadienį remdamasis &sca...
-
Lietuvos restoranai kartu latviais ir estais protestuos prieš augančius mokesčius4
Lietuvos restoranų, viešbučių ir kavinių atstovai kitą ketvirtadienį Vilniuje ketina protestuoti dėl augančių mokesčių. Tokios protesto akcijos vienu metu numatytos visose trijose Baltijos valstybėse. ...
-
I. Vėgėlė ir L. Savickas diskusijoje nesutarė dėl mokesčių reformos2
Diskusijoje prieš antrąjį Seimo rinkimų turą išsiskyrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko ir su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavusio advokato Igno Vėgėlės pozicijos dėl mokesčių reform...
-
Mažiesiems dujų vartotojams – didesnis abonentinis mokestis ir mažesnė kaina8
Mažiausiai dujų suvartojantys gyventojai nuo kitų metų mokės didesnį abonentinį mokestį ir mažesnę kainą už kubinį metrą. ...
-
Dilema studentų tėvams: nuomoti būstą ar įsigyti?
Dilema tėvams, kurių atžalos išvyksta studijuoti, nuomoti būstą naujame mieste, o gal turint galimybių jį įsigyti. Kuris sprendimas naudingesnis finansiškai ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis gyvenamą vietą? ...