- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susituokus turtas visada dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu gyveno. Apie tai, kokius įrodymus reikia turėti ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų nesusituokusioms poroms, LNK žurnalistė kalbėjosi su advokate Jurgita Karvele.
– Susituokusi ir nesusituokusi pora, kuri įsigyja bendrą būstą – kuo jos skiriasi?
– Skiriasi labai daug kuo. Jeigu pora yra susituokusi, santuoka automatiškai kuria bendrą nuosavybę ir visiškai nesvarbu, koks yra kieno indėlis į tą turtą. Pavyzdžiui, susituokė vyras ir moteris, po santuokos įsigijo turtą, pinigai yra iš vieno iš sutuoktinių verslo ir tai visiškai nesvarbu, nes turtas yra bendras automatiškai. Tuo tarpu, jeigu butą perka pora, kuri gyvena kartu, bet nėra susituokusi ir tas butas registruojamas vieno vardu – nes galima iš karto registruoti ir abiejų vardu – ir po kažkiek laiko ta pora skiriasi, tas kitas asmuo turi įrodinėti, koks buvo jo indėlis į tą turtą. Ir tada gali pretenduoti arba į to turto dalį arba į kažkokią kompensaciją. Nėra automatinio bendros nuosavybės sukūrimo tokiu atveju.
Ginčai būna net iki tokio lygio, kad vienas sako „aš gyvenau su tavim“, o kitas sako „ne, aš su tavim negyvenau“.
– Kokia yra teismų praktika? Na, tarkim, dažnai tų čekių neišsaugom, jeigu grindis pirko, sienų dažus, gipso kartoną, dar kažką. O kaip įrodyti, kad aš tą gipso kartoną susukau, nudažiau sienas, suklojau grindis? Tikriausiai savo darbo nefilmuoja žmonės.
– Visko būna. Iš tikrųjų, paskutinėj byloj, kurią turėjom, pateikė labai nemažai nuotraukų, kur žmonės dirbo ir fotografavosi. Beje, dabar žmonės mėgsta fotografuotis ir filmuotis. Tai visos nuotraukos, visi trumpi filmukai jau gali būti įrodymai, kad ten buvo iš tikrųjų dirbama. Ir tada teismų praktikoj žiūrima, kiek pavyko įrodyti tam pretenduojančiam į turtą, kad jis įnešė kažkokio savo turto, veiklos. Kartais teismai labai laisvai pažiūri į šitą reikalą. Jeigu pavyks įrodyti, kad mes bendrom jėgom vedėm ūkį, ypač jeigu praeina nemažai bendro gyvenimo, tarkim, 10 metų, jeigu dar vaikai yra bendri, tai tokiu atveju tų įrodymų gal net mažiau reikia. Jeigu tas bendras gyvenimas trumpesnis, daugiau santykių aplink visokiausių, tada yra sudėtingiau ir kartais neturint jokio bankinio pavedimo, čekio iš parduotuvės, įrodyti gali būti labai sudėtinga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar dažnai žmonės elgiasi nesąžiningai šitoje vietoje: sako, nieko jis čia nedarė, jokių grindų neklojo, nieko nepirko, butas yra mano ir viskas?
– Reikia suprasti, kad tokie ginčai turi labai daug emocijų ir nuoskaudų už savęs. Tai nėra vien tik teisiniai ginčai. Kai pora išsiskiria, tų emocijų tikrai būna labai daug ir pasitaiko, kad galbūt nesugebama atsiriboti asmeninių santykių ir galvoti tik apie turtinius santykius. Ir tuomet ginčai būna net iki tokio lygio, kad vienas sako „aš gyvenau su tavim“, o kitas sako „ne, aš su tavim negyvenau“.
– Kaip tada įrodoma, kad jie kartu gyveno?
– Iš tikrųjų tokiose bylose beveik visada apklausiami liudytojai. Dažnai būna kaimynai, kurie paliudija. Gali būt apklausiami giminaičiai, draugai, gali būti įrodymas, jeigu žmogus gaudavo tuo adresu kažkokią korespondenciją. Tai įrodinėjimo menas yra labai įdomus dalykas ir čia reikia labai kūrybiškai pasižiūrėti, kokie duomenys patvirtins, kad aš ten gyvenau.
– Kaip tokioms poroms apsidrausti? Na, santuoka sudaroma, paskui turtas dalijamas per pusę, viskas aišku. Žmonės pradeda gyventi kartu, įsimylėję, tikrai negalvoja apie skyrybas, bet galbūt reikėtų pagalvoti, jeigu perka bendrą turtą? Gal bendrai jį registruoti ar sutartį kažkokią kitokią sudaryti, kaip apsidrausti?
– Tai ne galbūt, o tikrai reikia pagalvot. Nes jeigu po to reikia ginčytis, ginčo baigtis niekada nežinoma. Investuojant nemažus pinigus, pavyzdžiui, į būstą, reikia susitarti, ar mes kartu perkam, ar ne. Jeigu ne kartu, tai kitas nieko ir neinvestuoja į tą turtą. Jeigu kartu, yra labai paprasta iš karto pirkti per pusę. Tada yra bendra dalinė nuosavybė – pusė buto vienam, pusė kitam. Jeigu taip neišeina dėl kažkokių priežasčių, galima pasirašyti kažkokias tarpusavio sutartis – paskolos, bendradarbiavimo sutartis. Turėt susitarimą ir labai aiškų įrodymą, kaip mes tarėmės pradžioje ir kas paskui įvyko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...