- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors triušių laikymo sąlygos nesudėtingos - triušininkystė Lietuvoje kol kas nėra labai populiari, tačiau, ekspertų vertinimu, ši sritis turi nemažai potencialo, nes Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo registruota 2460 triušių augintojų, laikančių 73786 triušius. Lyginant su praėjusiais metais, triušių skaičius statistiškai sumažėjo. Visgi kažkokių objektyvių veiksnių, darančių įtaką triušių skaičiaus kitimui, nėra.
Suskaičiuoti triušius nėra lengva užduotis. Šie kailiniai žvėreliai Lietuvoje pradėti registruoti dar 2012 m., tačiau tai daryti nėra privaloma. Triušiai itin sparčiai besidauginantys gyvūnai, kurie yra greitai realizuojami, todėl jų skaičius nuolatos kinta.
Priklausomai nuo veislės, viena patelė per metus gali atsivesti 3-6 triušiukų vadas. Vienoje vadoje gali būti nuo 1 iki 11 triušiukų. Taigi, įvertinti tikslų triušių kiekį Lietuvoje galima tik labai preliminariai. Vos per metus triušių skaičius gali smarkiai pakisti. Deja, patys gyventojai irgi neskuba registruoti savo bandų, todėl tikslūs skaičiai gali būti didesni.
Triušiena pasižymi dideliu kiekiu baltymų, joje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ji naudinga turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo įvairių alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų. Triušiena yra gerokai sveikesnė alternatyva, nei kitų gyvūnų mėsa. Kadangi ji ganėtinai lengvai virškinama, ją tinka valgyti vaikams ir suaugusiems.
Triušių auginimas Lietuvoje nėra itin populiarus užsiėmimas ir paprastai tuo verčiasi pavieniai ūkiai. 90 proc. visos triušienos rinkos sudaro smulkieji gamintojai. Priskaičiuojama apie 10 veislynų, auginančių 1000 ir daugiau triušių. Populiariausios veislės: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji ir kiti. Pasaulyje suskaičiuojama net keli šimtai veislių. Jos skirstomos į mėsines, kailines ir mėsines-kailines. Taip pat pagal svorį ir plauko ilgį. Smulkių veislių triušiai gali sverti 2,5-3,3 kilogramo, o stambiųjų - 7-8 kilogramus. Stambiųjų pasaulyje karaliauja Belgijos milžinai, kurie auginami mėsai.
Nors auginti triušius nesudėtinga ir nereikalauja didelių pradinių investicijų - didelio proveržio triušininkystės srityje Lietuvoje kol kas nebuvo. Triušiena yra ganėtinai specifinis produktas, kurio paklausa kinta labai nežymiai. Tačiau šalyje vis labiau plintant sveikos mitybos idėjoms susidomėjimas triušiena ir jos paklausa po truputį auga.
Specialistų vertinimu, triušienos vartojimas kitose Europos šalyse yra keletą ar net keliolika kartų didesnis nei Lietuvoje. Triušių auginimas itin populiarus Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje. Kaip teigia triušių augintojai, mūsų šalyje šis produktas dar tik atranda kelią į pirkėjų namus. Tiesa, tam nemažai įtakos turi ir didoka kaina. Kilogramas triušienos parduotuvėse kainuoja apie 15 eurų. Visgi šalyje auginamų triušių ne visada pakanka užtikrinti net ir nedidelę paklausą. Galima teigti, kad triušininkystė Lietuvoje turi neblogas perspektyvas ir augintojų ilgainiui turėtų tik daugėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasaulyje – jau 23 milijonai milijonierių: iš kur jie atsiranda?4
Pasaulyje 5 proc. padaugėjo milijonierių, kurių likvidaus turto vertė siekia milijoną ir daugiau. Šiandien milijonierių visame pasaulyje – 23 mln. Iš kur jie atsiranda, pasakojo ekonomistas, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir ve...
-
Seimas linkęs pritarti savivaldybių rinkliavai iš jų krantuose prisišvartuojančių laivų1
Seimas linkęs leisti prie vandens telkinių esančioms arba savo teritorijoje jų turinčioms savivaldybėms imti rinkliavas iš trumpam laikui jų krantuose prisišvartavusių laivų ar kitų vandens transporto priemonių. ...
-
Seimas svarstys siūlymą nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos priežiūros institucijas
Seime ketvirtadienį pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti siekiama nustatyti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos priežiūros institucijas ir užtikrinti reguliavimo nuoseklumą. ...
-
Seimas linkęs pritarti pokyčiams dėl Lietuvos banko įgaliojimų1
Seimas po svarstymo pritarė Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma, kad Lietuvos bankas ir asmuo, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę už finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, galėtų išspręsti klau...
-
Seime pateiktas projektas, numatantis griežtesnes sąlygas azartinių lošimų verslui2
Seime ketvirtadienį pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūlomi griežtesni ribojimai minėtam sektoriui. ...
-
Svarbu būstą Ispanijoje įsigyjantiems lietuviams: įvardijo tai, apie ką niekas nekalba
Tarptautinis naujienų portalas „Euronews“ mini Vilnių. Miestas atsidūrė Europos sostinių TOP dešimtuke, o Lietuva – palankiausių investicijai į nekilnojamąjį turtą valstybių TOP penketuke. Kas skatina užsieniečius investuo...
-
Seime pateiktas siūlymas padidinti Lietuvos kvotą TVF 220,8 mln. specialiųjų skolinimosi teisių5
Seime ketvirtadienį pateiktas siūlymas padidinti Lietuvos kvotą Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) 220,8 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), nuo 441,6 mln. SST iki 662,4 mln. SST. ...
-
N. Mačiulis: kol kas nebus labai staigaus būsto rinkos atsigavimo3
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažinus palūkanų normas 0,25 proc. punktais, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad atnaujintos ECB prognozės rodo, jog tikėtina, kad palūkanos bus ma...
-
ECB 2024 ir 2025 metams prognozuoja infliaciją – didesnę nei tikėtasi anksčiau1
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pareiškė, kad prognozuoja, jog 2024 ir 2025 metais infliacija euro zonoje bus didesnė, nei buvo manoma anksčiau. ...
-
Prakalbo apie didelę problemą nuo liepos: verslininkai turistams bus lyg policininkai?
Kelionėms po Lietuvą šiemet išleidžiame mažiau ir keliaujame trumpiau. Dažniausiai tik savaitgaliais ar vos vieną dieną. Nors ilsėtis Lietuvoje tautiečiai mėgsta, mato ir daug problemų. ...