- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tarptautiniam krovinių vežimui - elektroniniai važtaraščiai
Lietuvos vežėjai, kelių transportu vežantys krovinius tarptautiniais maršrutais, artimiausiu metu galės naudoti elektroninius važtaraščius.
Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į šalies Prezidentą su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) papildomą protokolą dėl elektroninio važtaraščio.
Pagal šiuo metu galiojančias CMR konvencijos nuostatas važtaraštis, naudojamas tarptautiniu maršrutu vežant krovinį kelių transportu, turi būti popierinis dokumentas. Įteisinus elektroninius važtaraščius, jie bus lygiaverčiai iki šiol reikalautiems popieriniams dokumentams ir turės tokią pat įrodomąją vertę. Tokio važtaraščio autentiškumas bus patvirtinamas elektroniniu parašu ar kitu elektroniniu autentifikavimo metodu, leidžiamu šalyje, kurioje važtaraštis surašomas.
Elektroninio pranešimo būdu taip pat galės būti surašomas bet koks paklausimas, deklaracija, instrukcija, prašymas, išlyga ar kitas pranešimas, susijęs su vežimo sutarties, kuriai taikoma CMR konvencija, vykdymu.
Tai suteiks galimybę vežėjams greičiau ir paprasčiau pildyti dokumentus, elektroniniu būdu registruoti ir tvarkyti duomenis. Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai galės paprasčiau sudaryti, o esant reikalui - keisti krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis. Bus taupomas laikas ir mažinamos sąnaudos, pagerės sąlygos verslui
.
Pažymėtina, kad elektroninis duomenų perdavimas jau yra naudojamas tarptautiniais maršrutais vežant krovinius geležinkelių, oro, jūrų bei vidaus vandenų transportu
.
Prie Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) Lietuva prisijungė 1993 m. Papildomas šios konvencijos protokolas, kuriuo siekiama įteisinti elektroninį duomenų perdavimą vežant krovinius tarptautiniais maršrutais, pasirašytas Ženevoje 2008 m. Lietuvoje šis protokolas įsigalios, kai šalis atliks visas būtinas vidaus teisines procedūras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Apdovanojimai „M.A.M.A 2024...
-
Apdovanojimų „M.A.M.A 2024...
-
Toliau nagrinėjama Žemaitai...
-
Holokausto aukų atminimas IX ...
-
Prezidentūroje prezidentas Na...
-
LTOK apdovanojimai...
-
Trijų Baltijos valstybių gyn...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiamaEuropos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojaiSaulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatasPrieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinęVasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigaiAnalitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimasEkonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...