2024-ieji komercinei aviacijai buvo rekordiniai. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vertinimais, šioje pramonės šakoje pasiektas rekordinis keleivių ir krovinių vežimo srautas. Tolesnis augimas sudarė prielaidas 2025-aisiais pramonei siekti naujų rekordų.

Kartu nuosaikiai mažėjant reaktyvinių degalų kainomis tikimasi, kad oro transporto bendrovių grynasis pelnas taip pat pasieks visų laikų rekordą.

Nors perspektyvos atrodo džiugios, naujienos primena, su kokiais iššūkiais susiduria šis sektorius, perspėja „Coface“.

2024-ųjų gruodžio 29-ąją Pietų Korėjoje sudužus oro bendrovės „Jeju Air“ lėktuvui ir žuvus 179 žmonėms, išryškėjo šio sektoriaus saugumo problemos. Be to, oro erdvės apribojimai, oro pajėgumų didinimo apribojimai, taip pat perėjimas prie žaliosios ekonomikos papildomai apsunkina oro transporto veiklą.

Atsigaunanti pramonė

Po didelio nuosmukio pandemijos metu pramonė sparčiai atsigavo. IATA apskaičiavo, kad 2024-aisiais keleivių srautas, matuojamas keleivių kilometrais, padidėjo 11,2 procento. Pagaliau viršijus 2019-ųjų lygį prieš pandemiją, šį augimą lėmė tiek vidaus, tiek tarptautinės kelionės. Lėčiau atsigavusių tarptautinių kelionių atveju buvo naudingas tarpvalstybinių skrydžių iš Kinijos suaktyvėjimas.

Tai prisidėjo prie to, kad sparčiausiai augo keleivių srautas Šiaurės Rytų Azijos regione. Tuo metu Artimųjų Rytų regione tarptautinių kelionių augimas buvo lėčiausias dėl sumažėjusių keleivių srautų į Izraelį ir jo kaimynines šalis. IATA prognozuoja, kad šiais metais keleivių oro transportu padaugės 8 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione augimas išliks didžiausias.

Apskaičiuota, kad 2024-aisiais oro krovinių, matuojamų tonkilometriais, kiekis taip pat pasiekė rekordinį lygį – po dvejus metus trukusio nuosmukio jis padidėjo 11,8 procento. Pagrindinis veiksnys buvo stiprūs internetiniai pardavimai, kai 80 proc. tarpvalstybinių prekių gabenama oro transportu.

Prie to prisidėjo ir jūrų laivybos sutrikimai – dėl įtampos Raudonojoje jūroje vežėjai buvo priversti nukreipti krovinius nuo šio regiono. Dėl nukreipimo teko rinktis ilgesnius ir brangesnius jūrų maršrutus, todėl padidėjo krovinių gabenimo oro transportu paklausa.

Tikimasi, kad 2025-aisiais šis segmentas augs 6 procentais. 2024-aisiais grynasis pelningumas sumažėjo 10,5 proc. dėl padidėjusių sąnaudų, o 2025 metais, toliau plečiant veiklą, grynasis pelningumas turėtų būti rekordiškai aukštas. Prie to turėtų prisidėti ir mažėjančios reaktyvinių degalų kainos, kurioms įtakos turėtų turėti sumažėjusios naftos kainos.

Anot „Coface“, kadangi aviaciniai degalai sudaro apie 30 proc. visų oro linijų sąnaudų, tai labai palengvintų finansinę padėtį. Be to, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir švelnesnė pinigų politika gali suteikti papildomos paramos.

Aplinkosauga, aviakatastrofos ir kiti iššūkiai

Nepaisant šio šviesaus vaizdo, horizonte – daug šešėlių. Kai kurie iš jų, egzistuojantys jau kelerius metus, pavyzdžiui, lėktuvų tiekimo grandinių problemos ir oro erdvės apribojimai, greičiausiai išliks ir 2025-aisiais. Tuo tarpu iššūkiai, susiję su perėjimu prie žaliosios ekonomikos ir sektoriaus reputacija, gali sustiprėti, rašoma „Coface“ apžvalgoje.

Nors naftos kainos mažėja, geopolitinė įtampa privertė oro linijų bendroves rinktis ilgesnius maršrutus, o tai padidino jų degalų sąnaudas. Dėl tebesitęsiančio Rusijos ir Ukrainos karo sutriko skrydžiai, nes Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė uždraudė Rusijos lėktuvams skraidyti virš jų teritorijų, o Rusija į tai atsakė uždarydama savo oro erdvę daugumai pasaulio oro transporto bendrovių.

Tai pirmiausia paveikė maršrutus tarp Europos ir Azijos. Pavyzdžiui, „Finnair“ teigia, kad dėl to nuo 10 iki 40 proc. pailgėjo skrydžių į Azijos šalis laikas. Įtampa Artimuosiuose Rytuose taip pat turėjo įtakos oro linijų veiklai, nors ir mažesniu mastu.

ES reglamentas dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“, kuris yra paketo „Fit for 55“, kuriuo siekiama iki 2030-ųjų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu, dalis, tapo privalomas 2025-ųjų sausio 1-ąją. Juo reikalaujama, kad visuose iš ES oro uostų išvykstančiuose lėktuvuose būtų naudojama daugiau tvariųjų aviacinių degalų (SAF).

Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu reglamento taikymas susiduria su dideliais sunkumais dėl ribotos SAF gamybos.

Pagal IATA veiksmų planą, jei aviacija iki 2050-ųjų pasieks nulinį grynąjį išmetamą anglies dvideginio kiekį, tai reiškia, kad iki 2030-ųjų SAF gamyba turėtų pasiekti 23 mlrd. litrų. Vadinasi, reikės labai padidinti gamybos apimtis nuo 13 mlrd. litrų 2024-aisiais.

Be to, lėktuvų tiekimo grandinių problemos, ribojančios naujų lėktuvų tiekimą, trukdo sektoriui pereiti prie žaliosios ekonomikos, nes delsiama pradėti eksploatuoti mažiau taršius lėktuvus. Skaičiuojama, kad 2024-aisiais degalų naudojimo efektyvumas beveik nepasikeitė, o šiais metais šiek tiek sumažės. Tai yra ryškus kontrastas 1,5–2 proc. metiniam augimui, matytam du dešimtmečius prieš pandemiją.

Lėktuvų tiekimo grandinės problemos turi įtakos pramonės pajėgumų augimui. Lėktuvų tiekimo grandinė yra labai reguliuojama, koncentruota ir specializuota, o tai reiškia, kad jei sutrinka kelių bendrovių veikla, tai gali turėti didelį poveikį visai grandinei. Pandemijos metu keli originalios įrangos gamintojai (OEM) prarado nemažai kvalifikuotų darbuotojų, todėl trūko darbo jėgos ir sumažėjo našumas.

Šias problemas dar labiau sunkina medžiagų trūkumas, ypač tokių svarbių žaliavų kaip titanas, kurių tiekimą sutrikdė Rusijos karas Ukrainoje. Lėktuvų variklių atveju gamybą taip pat stabdė dalių kokybės ir patvarumo problemos, kurių patyrė pagrindiniai variklių tiekėjai, užimantys didžiąją komercinių lėktuvų variklių rinkos dalį.

Maža to, anot „Coface“, nuo 2018-ųjų daugiausiai gyvybių nusinešę 2024 metai aviacijoje kelia riziką reputacijai. Grupės „Aviation Safety Network“ (ASN) duomenimis, per keleivinių komercinių lėktuvų katastrofas žuvo 318 žmonių, iš kurių daugiau nei pusė – „Jeju Air“ katastrofos metu. Pernai įvyko ir kitų reikšmingų avarijų.

Kibernetinės atakos kelia ne tik saugos problemas, bet ir naują grėsmę keleivių pasitikėjimui oro transportu. 2024 m. Kalėdų dieną „Japan Airlines“ patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios buvo atidėta skrydžių ir laikinai sustabdytas bilietų pardavimas. Tai rodo, kad oro linijų veikla tampa vis labiau pažeidžiama dėl skaitmeninių trikdžių.

Geri oro eismo rodikliai nebūtinai užtikrina sėkmingus viso komercinės aviacijos sektoriaus metus. „Coface“ teigimu, tikėtina, kad ateinančiais ketvirčiais atskirų segmentų rezultatai labai skirsis.

Oro linijų bendrovių rezultatai turėtų būti geresni, nes jų finansinė būklė gerės, nepaisant griežtų aplinkosaugos taisyklių ir padidėjusių pajėgumų. Kita vertus, lėktuvų gamybos sektoriuje įrangos gamintojų finansinė padėtis gali išlikti kebli, ypač 2 ir 3 pakopos tiekėjų.