- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.
Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamus Civilinio kodekso papildymus dėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų santykių su verslo klientais. Dabar pataisas vertins Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimą jos grįš birželio pabaigoje.
Pataisų iniciatorius „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtino, kad imtis veiksmų reikia, nes per internetines platformas teikiamos paslaugos įgauna vis platesnį mastą. Jo teigimu, čia reikia išsamios diskusijos su šio sektoriaus atstovais.
„Šiandien galioja faktiškai nevaržomas rinkos dėsnis – kuo daugiau tu save alini, kuo daugiau skiri tam laiko, tuo esi labiau premijuojamas, bet jokių socialinių garantijų, panašių į darbo santykius, iš esmės neturi. Jokių apribojimų laiko, kito darbo papildomumo čia nėra. Čia yra individuali veikla pagal pažymą“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis T. Tomilinas.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad dalis žmonių dirba kurjeriais, nes dėl pandemijos buvo atleisti iš darbo, bankrutavo.
„Yra didelis spaudimas iš viso tuos santykius pripažinti darbo santykiais. Mano galva, to Lietuvoje padaryti neįmanoma ir tikriausiai nereikia šiame etape“, – pripažino T. Tomilinas.
„Valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus įsitikinęs, kad aiškiau sureguliavus kurjerių veiklą, atsiras daugiau skaidrumo tarp jų ir platformų, bus geriau apsaugoti tokių darbuotųjų interesai ir apribota galimybė vienašališkai keisti paslaugų sąlygas.
Tuo metu Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos vadovė Monika Ošmianskienė siūlo, kad kurjerių veikla negalėtų būti traktuojama kaip nuolatinis darbas, o būtų įmanoma tik siekiant papildomo uždarbio.
„Vis dėlto „Wolt“ ir visas šis platforminis darbas turėtų būti kaip papildomas uždarbis ir gal reikėtų eiti truputėlį kitu keliu, pavyzdžiui, ribojant laiką, galbūt pusę etato ir ne daugiau. (...) O jeigu jau pereinama prie to modelio, kai kurjeris turi tik vieną darbo užmokestį, priklauso nuo vienos kažkokios platformos, tai mes jau kalbame apie darbo santykius“, – posėdyje svarstė ji.
T. Tomilinas siūlo nustatyti, kad programėlių valdytojai su kurjeriais turėtų rašytines sutartis.
Teisingumo ministerija siūlo, kad sutartys galėtų būti sudaromos ir elektroniniu būdu, nors jos ir ne visada atitiks rašytinės sutarties reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad jos šalių neįpareigotų.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas skaičiuoja, kad šia veikla verčiasi apie 10 tūkst. žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...