- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stovime šalia kalėdinės eglutės, bet šįkart – ne apie kalėdines dovanėles, o apie tas „dovanėles“, kurias lietuviai po lapkričio mėnesio jau gavo iš šilumos tiekėjų – sąskaitas. Kokios jos dar gali būti ateityje, į LNK žurnalistės klausimus atsakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
– Žmonės sako gavę dvigubai didesnes sąskaitas už lapkričio mėnesį. Kalbant apie sumas, kurias reikės susimokėti už šiltą gyvenimą žiemą, čia jau blogai ar gali būti dar prasčiau?
– Jeigu lygintume su spalio mėnesiu, tai jos dėl suprantamų priežasčių didesnės, nes spalį ne visą mėnesį buvo šildoma, todėl stebime tokius pokyčius. Bet jeigu lygintume pereitų ir šių metų lapkričio mėnesius, tai šildymo sąskaitos išaugo beveik dviem trečdaliais. Jei tie, kurie veda statistiką, pasižiūrėtų praeitų metų duomenis, vidutiniškai Lietuvoje šildymo sąskaitos kaina išaugo 60 proc. Ir, žinoma, tai nieko nedžiugina. Kalbant apie ateitį, tai lapkritis buvo gana švelnus, o kai prasidės šaltieji mėnesiai – gruodis, sausis, vasaris, žinoma, situacija keisis. Kadangi kainos šilumos vieneto bus maždaug tokios pačios, dėl to didesnio suvartojimo šildymo sąskaitos dar augs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Daugeliui burnoje pasidarė rūgštu pasižiūrėjus į skaičius, bet gali būti dar rūgščiau? Juolab kad orai nelepina...
– Tikrai taip. Šis lapkritis buvo gerokai šaltesnis nei prieš metus, tad šiemet apie 10–11 proc. šilumos buvo suvartota daugiau nei 2021 m. lapkritį. Tai lėmė ir sąskaitų dydį.
– Ar situacija visuose miestuose yra vienoda, ar vis dėlto tie skirtumai išlieka – vieni moka pigiau, o kitiems šildymas atsieina brangiau?
– Šiais metais ypatybė ta, kad ir miestai labai išsidiferencijavo pagal tai, kokį kurą vartoja. Na, o pats didžiausias skirtumas yra atskiri namai, atskiri pastatai. Mes turime pačią pigiausią šilumos kainą didžiuosiuose miestuose, sakysim, apie 8 ct. O maži miesteliai, kur šildoma tik dujomis, ten šilumos kaina yra virš 20 ct. Tai yra tris kartus didesnė.
– Aštuoni centai – tai yra biokuras, mazutas, kaip galėtumėte išskirstyti? Ar vilniečiai, tarkim, besišildantys mazutu gal pataupė netgi labiau nei kiti miestai?
Šildymo sąskaitos dar augs.
– Žinoma, jeigu nebūtų pradėję deginti mazuto ir pasilikę prie gamtinių dujų, kurios yra du kartus brangesnės, tai šilumos sąskaitos būtų gerokai didesnės. Bet kalbant apie visą Lietuvą, matome tendenciją lapkričio mėnesio, kad didieji miestai, kurie dar kol kas degina tik biokurą, turi labai panašias šilumos kainas – apie 8–9 ct. Tada mažesni miestai – apie 12–13 ct. Na, o tie, kurie neturi biokuro arba degina vien gamtines dujas, ten kaina siekia virš 20 ct.
– Gal jau bandėte paskaičiuoti, ar daug skolininkų už pirmus mėnesius, kurie jau negalėjo apmokėti sąskaitų?
– Turbūt priešingai yra. Pirmiausia – lapkritis yra pirmas toks mėnuo, už kurį jau reikia mokėti gana reikšmingas šildymo sąskaitas, dar iki mėnesio pabaigos tą galima padaryti. Vėlavimas pasirodys tik sausio mėnesį. Mėnuo duodamas susimokėti. Na, o kitas dalykas – šiemet daugiau žmonių gauna kompensacijas už šildymą. O gaunantys jas turi ir laiku jas apmokėti, tai labai drausmina.
– Kompensacijos ir galimybė išsimokėti už šildymą per visus metus, jūsų nuomone, palengvina žmonėms gyvenimą?
– Kadangi šis šildymo sezonas bus pats brangiausias, tai sunku pasakyti, kiek bus vartotojų, pageidaujančių tokio atidėjimo. Bet kadangi tie, kuriems sunku susimokėti už šildymą, kreipėsi dėl kompensacijų, tai jiems toks atidėjimas netaikomas. Statistika rodo, kad tokių, kurie prašytų atidėti mokėjimus, labai maža dalis.
– Nuo didelių sąskaitų gali išgelbėti šiltesni orai. O ar dar yra kokių nors rodiklių, kuriems pasikeitus mes galėtume mokėti šiek tiek mažiau nei buvo tikimasi?
– Kol kas optimistiškai nuteikia biokuro kainos. Kelias savaites iš eilės jo kainos krenta. O jos tiesiogiai veikia mūsų šilumos kainas. Tai – vienas faktorius, kuris galbūt atneš geras naujienas kitiems metams. Na, ir, žinoma, ko galima tikėtis, tai tik šiltesnės žiemos. Tada tikrai šildymo sąskaitos būtų mažesnės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4
Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Turite 500 eurų banknotų? Jums naudinga tai žinoti
Kyla klausimas dėl 500 eurų banknoto likimo. Apie tai, ar jis bus išimtas iš apyvartos, kodėl gali nepavykti juo atsiskaityti ir ką daryti turintiems tokių banknotų, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos banko grynųjų pinigų departamen...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6
Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1
Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...