„Tai toks tarpinis variantas, siekiant, kad vis dar saugus naudoti maistas būtų prekyboje, bet vis dėlto necirkuliuotų rinkoje neribotą laiką“, – kalbėjo Maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėja Ona Keblienė.

Prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais leista, nes lietuviai ir taip daug išmeta maisto. Kasmet po 140 kilogramų tiesiog į šiukšliadėžę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes išleidžiame labai daug pinigų maistui, antri po Rumunijos. Esame viršūnėje Europoje, pagal išmetamą maistą, prisiperkame ir viską į šiukšlinę ištrenkiame“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ilgo galiojimo produktai – makaronai, miltai, kruopos, kava, arbata, aliejus ar ultra aukštoje temperatūroje apdorotas pienas. Pasibaigus terminui, ne visų prekybą vyks ilgai.

„Duonai ir mėsos gaminiams šiek tiek trumpesnis terminas, duonai – 2-3 dienos, o mėsos gaminiams – iki 10 kalendorinių dienų“, – sakė O. Keblienė.

Prekiauti ar ne, pasibaigusio galiojimo produktais, prekybininkams prievolės nėra. Tad, LNK žiniomis, dauguma to ir nedarys. Pasibaigus terminui „geriausia iki“, pardavinėti maistą nusprendė tik du prekybos tinklai – „IKI“ ir „Aibė“.

Prisiperkame ir viską į šiukšlinę ištrenkiame.

„Jei ilgo vartojimo produkto terminas vieneri metai, tai produktui nuolaidą padarome likus keliems mėnesiams, kad jį įsigijęs pirkėjas spėtų suvartoti“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

„Tokį sprendimą priėmėme todėl, kad taikom nukainojimo mechanizmą, o jei neįsigija, mes pasirinkom juos paaukoti labdarai“, – šnekėjo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Kainų stebėtojų akimis, dauguma prekybininkų pasirinko nerizikuoti pirkėjų sveikata.

„Prekybininkai, įvertinę riziką, pasirinko sveiką protą, kad geriau nerizikuoti. Toje procedūroje visiškai nėra aišku, kas bus atsakingas už sveikatos sutrikimus“, – teigė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Reikalavimų dėl tokio maisto prekybos išties nemažai. Produktai turi būti nepažeistose pakuotėse, paženklinti, kad galiojimas pasibaigęs, o ir laikomi būtinai atskiroje vietoje.

„Jeigu bus nustatyta, kad prekiaujama pažeidžiant taisykles, lygiai taip pat prekybininkai turės bendrauti su vartotojais, atlyginti jiems žalą, o mes, prireikus, spręsime dėl tokio maisto tolimesnio likimo“, – kalbėjo O. Keblienė.

Maisto gamintojų tyrimas parodė, kad į maisto švaistymą abejingiausiai žiūri Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio miesto gyventojai. Ministrė tikisi, kad regionų prekybininkai dar pakeis nuomonę. Mat naudos būtų ir patiems pirkėjams.

„Dabar, kai į pabaigą eina galiojimo laikas, prekybininkai atideda į atskiras lentynas ir pigiau parduoda, tai iš pokalbių su jais, mes darome prielaidas, kad bus nukainuotos tos prekės“, – šnekėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Jeigu kalbame, kad maistas pagulės ilgiau ir dėl to bus parduotas ir nebus nurašymo, tai ne, jam reikės daryti nukainavimą. Žmonės, kurie prižiūri lentynas, turės daugiau darbo prižiūrint visus šituos dalykus“, – sakė A. Vizickas.

„Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad dabar pasibaigusio galiojimo maistą išmeta kas antras šalies gyventojas.