- Vytautas Dumbliauskas (LNK.LT)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą pasigaminsime visą ir net eksportuosime.
Lietuva užsimojo pasistatyti net du vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje, tačiau šiam tikslui kyla grėsmė. Nauja valdžia suabejojo antrojo parko statyba. Artūras Skardžius tikina, kad šis parkas taps našta vartotojams. Buvęs energetikos ministras atkerta, kad elektra dėl parkų tik pigs. O ką mano naujasis energetikos ministras?
Valdininkai sako, kad elektros kainos Lietuvoje šiuo metu mažiausios per pastaruosius ketverius metus. Mažėjo esą jos ir galutiniam vartotojui.
„Per pastaruosius dvejus metus labiausiai laimėjo tie, kas buvo pasirinkę ne fiksuotus, taip vadinimus biržinius mėnesinius planus, dvejų metų laikotarpyje jie mokėjo pigiausiai ir net pigiau nei visuomeninis vartojimas“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis daugiau elektros pasigaminame patys. Šiemet pagaminome beveik du trečdalius visos reikalingos elektros energijos. Planuose, kad elektros iš užsienio nereikėtų pirkti visai. Tam ypač svarbūs du vėjo jėgainių Baltijos jūroje parkai. Jie turėtų atsirasti po 4–5 metų.
„Vienas iš tų vėjo parkų galėtų pagaminti apie 2,8 TWh, tai yra apie 20–25 procentus viso Lietuvos energijos poreikio“, – sakė Lietuvos energijos agentūros vadovas Tadas Norvydas.
Du tokie parkai pagamintų pusę visos reikalingos Lietuvai elektros energijos.
„Be abejo, jis didintų Lietuvos apsirūpinimą elektros energija ir sudarytų galimybes ją eksportuoti“, – patikino A. Bagočiutė.
Pirmam parkui uždegta žalia šviesa, tačiau antrasis vėjo jėgainių jūroje parkas kelia klausimų naujajai valdžiai.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Artūras Skardžius sako, kad jis per brangus.
„Antrasis parkas bus remiamas iš vartotojų papildomo mokesčio, kuris bus įskaičiuotas vartotojams į jų tarifą“, – įspėjo Seimo narys A. Skardžius.
Nenuostabu, kad kažkam nepatinka, nes kažkada nepatiko ir dujų terminalas.
„Nenuostabu, kad kažkam nepatinka, nes kažkada nepatiko ir dujų terminalas“, – sakė buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
A. Skardžiui dar užpraeitoje kadencijoje etikos sargai rekomendavo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika.
Tuomet komisija konstatavo, kad politikui dėl žmonos sklype stovinčių vėjo jėgainių gali kilti interesų konfliktas.
A. Skardžius dabar tikina nesantis prieš vėjo jėgaines jūroje, tik prieš konkretų projektą.
„Gali kainuoti 200 milijonų per metus, per penkiolika metų tai yra 3 milijardai. Ar mums reikia atiduoti iš vartotojų kišenės tuos 3 milijardus privatiems investuotojams, kurie tą elektrą eksportuos?“ – klausė A. Skardžius.
„Aš tokių skaičių net susapnuot negaliu“, – stebėjosi D. Kreivys.
Pasak D. Kreivio, šie parkai bet kokiu atveju elektrą tik atpigins, mat jie gamina ją ir rudenį ir žiemą, kai saulė mūsų krašte nešviečia.
„Dėl šitų jūros parkų, kaina apie 2030 metus turėtų būti 55–60 eurų už MWh. Tai yra dvigubai mažiau nei yra dabar“, – teigė D. Kreivys.
Vis dėlto, atsargiai į antrąjį jūros vėjo jėgainių parką žiūri ir naujasis energetikos ministras. Šiuo metu vertinama ar projektą tęsti, ar stabdyti ir laukti geresnių laikų. Klausimų esą ne vienas.
„Ar bus tuo metu eksportas į Vokietiją? Kokios bus vandenilio plėtros perspektyvos ir kokie bus kiti niuansai? Elektros energijos gamybos poreikis iš atsinaujinančių elektros energijos išteklių yra, tik klausimas, kokiu metu ir kokiomis sąlygomis“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sakė, kad jūros vėją pažaboti būtina, tačiau taip pat reikia:
„Suderinti jūrinės vėjo energetikos plėtrą kartu su sausumos vėjo energetikos plėtra, kad jie vienas su kitu nesikirstų ir jūrinė vėjo energetika nežudytų sausumos vėjo energetikos, kad būtų galima treniruoti energetikos nepriklausomybės raumenis tiek kairės, tiek dešinės rankos vienodai“.
Kas bus daroma su antruoju vėjo parku turėtų paaiškėti sausio viduryje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3
Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...
-
Prezidentas įvertino 2025-ųjų biudžetą: ne žodžiais, o darbais tėvynę mylime1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo priimtas kitų metų valstybės biudžetas sudaro galimybes krašto apsaugai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
2025 metų biudžeto priėmimas Seime: įsimintiniausios citatos
Seimas antradienį priėmė 2025 metų valstybės biudžetą. Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias parlamentarų citatas iš diskusijų. ...
-
LB prognozės: ekonomika augs, bet neramina augantis ilgalaikių bedarbių skaičius, ypač tarp jaunimo3
Lietuvos bankas (LB) pagerino rugsėjį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika augs 2,2 proc. ...