- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palyginti lengvai Seime buvo patvirtinti pakeitimai dėl Šventosios uosto. Pakeitimų tikslas – kad šis uostas būtų pritaikomas ir jūros vėjo jėgainių parko aptarnavimui jūroje.
Nei uosto, nei tinkamų kelių
Buvęs susisiekimo ministras, o vėliau premjeras Algirdas Butkevičius teigiamai įvertino tai, kad Šventosios uosto žemės operatoriui būtų išnuomojamos ne 25 metams, kaip dabar, o 50 metų, nes tai leistų pritraukti didesnes investicijas.
Jam būnant susisiekimo ministru 2006–2008 m., kaip tik 2007 m. su Europos Komisija buvo pradėta diskusija, kad skirtų pinigų Šventosios jūrų uostui atstatyti. Vėliau Lietuvai buvo leista ES pinigus naudoti, bet 2008 m. prasidėjusi pasaulinė krizė ir valdžios pasikeitimas nuo 2009 m. užkirto galimybę su ES parama atstatyti Šventosios uostą.
Padarykime galimybę, kad Šventosios uostas nemerdėtų, nebūtų apaugęs nendrynais, o taptų šiuolaikišku uostu.
Po A. Butkevičiaus susisiekimo ministru tapęs Eligijus Masiulis Šventosios uosto pinigus permetė Lietuvos keliams tvarkyti. Šiandien kol kas dar neturime Šventosios uosto, o Lietuvos keliai yra tragiški. Galima kelti prielaidą, kad dalis pinigų apskritai buvo nusavinti klojant plonesnio asfalto sluoksnį ir kitais techniniais triukais.
A. Butkevičius labai teigiamai įvertino ir tai, kad Šventosios uosto valdymas buvo perduotas Palangos savivaldybei. Iki tol jį valdęs komercinis Klaipėdos uostas nebuvęs suinteresuotas dėti pinigus į Šventosios uostą.
Palangos savivaldybė Šventosios uoste yra daug ką padariusi, bet ji negalinti atstatyti molų, nes tai kainuotų ne vieną dešimtį milijonų eurų.
Įžvelgė dūmų uždangą
Aiškėja, kad yra daugiau Šventosios uosto atkūrimo idėjai pagal dabar siūlomą modelį pritariančių žmonių.
A. Stončaitis. Seimo kanceliarijos nuotr.
„Per 30 metų turėjome galimybę atstatyti Šventosios uostą, bet tuo nepasinaudojome. Dabar visiškai aišku, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sprendimas perduoti Šventosios uostą Palangos savivaldybei buvo teisingas“, – dėstė Seimo narys Algirdas Stončaitis.
Jo nuomone, niekas niekur neišneš Šventosios uosto, jei į jį ateis energetikos sektorius su investicijomis ir noru sukurti jūros vėjo jėgainių parkų aptarnavimo infrastruktūrą.
„Padarykime galimybę, kad Šventosios uostas nemerdėtų, nebūtų apaugęs nendrynais, o taptų šiuolaikišku uostu“, – svarstė A. Stončaitis.
Tai, kad Šventosios uostas svarbus, dėstė ir Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis. Jo teigimu, į Šventosios uosto kūrimą bus įtrauktas privatus kapitalas su galimybe investuoti į jūrinį sektorių.
V. Rakutis. Asociacijos „Kauno tvirtovė“ archyvo nuotr.
Jo nuomone, privatus kapitalas nepaims viso uosto teritorijų – žemės galėtų būti skiriamos ir visuomeninėms organizacijoms, ir viešosioms įstaigoms, kurios užsiims jaunimo mokymu buriuoti. Atsiras vietos ir buriuotojų jachtoms. V. Rakučio vertinimu, Lietuvoje trūksta vietų pramoginiams laivams laikyti, todėl lietuvių jachtas galima pamatyti ne tik Viduržemio jūros uostuose, bet ir Latvijos marinose.
Lietuvoje trūksta vietų pramoginiams laivams laikyti, todėl lietuvių jachtas galima pamatyti ne tik Viduržemio jūroje, bet ir Latvijos marinose.
Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas svarstė, kad Šventosios uoste turėtų apsistoti ir tie laivai, kurie ateityje saugos vėjo jėgainių parkus, Būtingės naftos terminalą, kitą energetinę infrastruktūrą jūroje.
Seimo narys Kęstutis Mažeika svarstė, kad infrastruktūros apsauga esanti tik dūmų uždanga, nes būdamas ministru A. Anušauskas apie tai nekalbėjęs.
K. Mažeika. LNK nuotr.
„Būtų nesąžininga, jei valstybė kažkam atiduotų Šventosios uostą, nes jūros uostų neturime tiek daug, kad galėtume juos dalinti į kairę ir į dešinę“, – teigė K. Mažeika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...