„Palankiai nuteikia faktas, kad skirsime 4 proc. mūsų BVP gynybai. Deja, ankstesnė Vyriausybė labai daug kalbėjo apie mūsų saugumą, bet buvo numačiusi netgi sumažinti gynybos biudžetą. Turbūt ne žodžiais, o darbais tėvynę mylime, manau, kad einame teisingu keliu“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Biudžete gynybai buvo numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio, tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra kalbėjęs apie 3,5 proc. sieksiantį gynybos finansavimą.

Deja, ankstesnė Vyriausybė labai daug kalbėjo apie mūsų saugumą, bet buvo numačiusi netgi sumažinti gynybos biudžetą. 

G. Nausėdos teigimu, valdžia turės ieškoti, kaip išlaikyti fiskalinę drausmę.

„Gynybai iš esmės esame numatę 4 proc. BVP, bet dalis iš tų pinigų turi būti pasiskolinta. Ko gero, teks spręsti, kaip traktuojame gynybos išlaidas, jei, pavyzdžiui, atsirastų konfliktas tarp 3 proc. biudžeto deficito ir mūsų būtinybės skolintis“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat gyrė Vyriausybės planus derėtis su Europos Komisija dėl išlygos, kuri leistų papildomai finansuoti gynybą, net ir viršijant Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito ribą.

„Patys rodome iniciatyvą lanksčiau traktuoti gynybos išlaidas ir gal, tam tikra prasme, imtis iniciatyvos ir kelti šitą klausimą europiniu lygiu. Jei į tai bus atsakyta, manau, kad tai pasitarnaus visoms kitoms valstybėms“, – sakė G. Nausėda.

Kartu jis gyrė naujosios Vyriausybės ir Seimo sprendimą kiek padidinti finansavimą kai kurioms sritims.

„Pasiūlymai, kurie buvo, tikrai priimtini. Manau, kad paskutinę minutę padaryta tam tikrų pakeitimų ir dėl kai kurių mums svarbių institucijų geresnio finansavimo“, – kalbėjo šalies vadovas

2025-ųjų valstybės biudžetas liko toks, kokiam anksčiau šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas – jo siūlymu papildomai numatyta 704 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai (minėjimams ir renginiams, leidiniams ir edukacijos priemonėms bei reprezentacinių erdvių priežiūrai) bei Lietuvos kalėjimų tarnybai (darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiūrą ir sveikatinimą, darbo užmokesčiui didinti).

2025-ųjų valstybės biudžetą naujoji Vyriausybė koregavo minimaliai, nes jo deficitas siekia maksimalią galimą 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą, o jį žada tikslinti kitais metais.

Valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.