Už jį balsavo 111 Seimo narių, prieš buvo vienintelis „valstietis“ Valius Ąžuolas, o 16 susilaikė.  

Balsuodami susilaikė aštuoni liberalai – Virgilijus Alekna, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Edita Rudelienė ir Jevgenijus Šuklinas, septyni „valstiečių“ frakcijos nariai – Dainius Gaižauskas, Eimantas Kirkutis, Ligita Girskienė, Jaroslavas Narkevičius, Česlavas Olševskis, Bronis Ropė ir Rita Tamašunienė bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica. 

„Valstiečių“ frakcijos narys Eimantas Kirkutis apgailestavo, kad valdantieji biudžete nenumatė lėšų savo programos ir pažadų vykdymui, o konservatorius Matas Maldeikis dėkojo, kad taisydami buvusios Vyriausybės parengtą biudžetą valdantieji „nieko nesugadino“.   

Didžiąją dalį įstatymo priėmimo laiko parlamentarai svarstė Seimo narių siūlymus, kuriems išvakarėse nepritarė Vyriausybė.

Beveik visi jie parlamento salėje buvo atmesti – 2025-ųjų valstybės biudžetas liko toks, kokiam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas – jo siūlymu papildomai numatyta 704 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai (minėjimams ir renginiams, leidiniams ir edukacijos priemonėms bei reprezentacinių erdvių priežiūrai) bei Lietuvos kalėjimų tarnybai (darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiūrą ir sveikatinimą, darbo užmokesčiui didinti).

Siemas, be to, nutarė dar 0,3 mln. eurų skirti Seimo kanceliarijos darbuotojų algoms. 

BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“

Pensininkai

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 12 proc. arba 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 euru iki 721 eurų, o neturintiems – 42 eurais iki 422 eurų.

Dėl pensijų bendrosios bei individualiosios dalių indeksavimo bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didėja 10,63 proc., o individualioji – dar papildomai 1,4 procento. Šis papildomas didinimas aktualus tiems, kurių sukauptas stažas viršija būtinąjį stažą. Tokiu būdu pensijos augs sparčiau tiems, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas ar tai daro ilgiau.

Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc. Jas gauna 84 tūkst. žmonių.

Vienišo asmens išmoka kitąmet augs trimis eurais – iki 42,29 euro. Šią kasmėnesinę išmoką gauna apie 230 tūkst. gyventojų.

Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 12 proc., arba 114 eurų – iki 1038 eurų „ant popieriaus“, arba iki 777  eurų į rankas. 

Tėvai

Vaiko pinigai didės rekordiniu tempu – 27,3 proc. – iki 122,5 euro (šiemet 96,25 euro) per mėnesį.

Jeigu vaikas auga gausioje arba nepasiturinčioje šeimoje ar yra neįgalus, prie įprastų vaiko pinigų skiriama papildoma 1,03 bazinės socialinės išmokos (BSI) arba 72,1 euro išmoka. Tai reiškia, kad tokia šeima iš viso gaus 194,6 euro už kiekvieną vaiką. 

Įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Ji sieks 364 eurus arba 5,2 BSI. Ji skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelankys darželio ir už atlyginimą jį prižiūrės auklė.

Verslininkai

Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 12 proc., arba 114 eurų – iki 1038 eurų „ant popieriaus“, arba iki 777  eurų „į rankas“. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nedidės ir liks galioti 2024-ųjų dydžio – 747 eurų. 

Didėjant MMA, iki 72 eurų auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo mokestį.

Šalia iškastiniam kurui taikomų akcizų įvedama anglies dioksido (CO2) dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc. arba apie 6 centus už litrą, dyzelinui – 26,7 proc. (apie 13 centų), žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. (apie 3 centus), suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų didėjimas apie 22 proc. (apie 4 centus). 

Smulkieji verslininkai pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais registruosis kai per kalendorinius metus jų pajamos iš pardavimų pasieks 55 tūkst. eurų.

Viršvalandinis darbas švenčių naktį turės būti apmokamas ne mažiau kaip 2,5 karto didesniu darbo užmokesčiu, darbdaviai galės nurodyti darbuotojams dirbti viršvalandžius tik gavę jų rašytinį, o ne žodinį sutikimą.

16 proc. pelno mokesčio tarifas galios dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno, o 6 proc. dalies smulkiųjų įmonių apmokestinamajam pelnui. 2 punktais didėja lošimo verslo apmokestinimas.

Medikai, slaugytojai

Gydytojas nuo kitų metų vidutiniškai uždirbs 3337 eurus į rankas arba maždaug 230 eurų daugiau nei šiemet sausio–spalio mėnesiais.

Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti 1557 eurus ir bus panašus į vidutinį šalies atlyginimą. Tai maždaug 140 eurų daugiau nei sausio–spalio mėnesiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet uždirbs 6265 eurus, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas – 5030 eurus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis – 5293 eurus.

Pedagogai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų rugsėjo mokytojai vidutiniškai gaus 1878 eurus arba 142 eurais daugiau.

Tuo metu dėstytojai ir mokslininkai vidutiniškai uždirbs 2182 eurus, jų alga augs 164 eurais.

Tarnautojai

Valstybės tarnautojams centralizuotai kelti algų kitąmet neplanuojama. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis (VRM), vidutinis darbo užmokestis, kaip ir šiemet, sieks apie 1426 eurus.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, darbo užmokesčio fondas valstybės tarnyboje peržiūrimas kas dvejus metus. Artimiausias įstaigų darbo užmokesčio asignavimų perskaičiavimas įvyks kitąmet, rengiant 2026 metų biudžetą.

Valstybės vadovai

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet uždirbs 6265 eurus, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas – 5030 eurus, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis – 5293 eurus.

Statutiniai pareigūnai

Planuojama, kad Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjams vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs apie 15 proc. „į rankas“ – apie 200 eurų.

Šiemet visų grandžių vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis siekė 1444 eurus.