Pinigų mulai: pavojus gali slypėti ir darbo skelbime

  • Teksto dydis:

„Įdarbiname nuotoliniu būdu, geras atlygis, prireiks tik interneto“. Skamba kaip puikus papildomo ar net pagrindinio darbo pasiūlymas. Vis dėlto, prieš sutinkant, būtina nuodugniai pasidomėti darbdaviu ir veiklos turiniu. Europoje fiksuojama pinigų mulų verbavimo banga: naivumas aukai gali kainuoti ne tik gerą vardą, bet ir laisvę bei galimybę turėti banko sąskaitą ir naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis.

Pinigų mulais (angl. money mules) vadinami asmenys, pasamdyti atlikti piniginių pervedimų, siekiant nuslėpti neteisėtai įgytų lėšų kilmę, kitaip tariant – plaunant pinigus. Dažnai mulai nežino tikrojo savo veiksmų tikslo. Susivilioję atlygiu, jie pervedinėja į asmeninę sąskaitą atkeliavusius pinigus kitiems gavėjams, nesusimąstydami, kad šitaip tampa nusikalstamos veiklos grandimi.

„Sukčiavimai virtualiojoje erdvėje turi daug scenarijų. Jie skaudžiai atsiliepia ne tik aukų finansinei situacijai, bet ir psichologinei būklei. Pinigų mulų veiklos schemos išsiskiria tuo, kad tikrosios jų esmės nežinojimas neapsaugo aukos nuo atsakomybės. Žmogui tapus mulų grandinės dalimi, tai gali paveikti visą tolesnį jo gyvenimą. Be teisinės atsakomybės, toks asmuo gali netekti galimybės ateityje atsidaryti banko sąskaitą bei gauti paskolą“, – akcentavo Audrius Šapola, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

Žmogui tapus mulų grandinės dalimi, tai gali paveikti visą tolesnį jo gyvenimą.

Aktyviau taikosi į jaunimą

Pinigų mulų veiklai kurį laiką buvo įprasta pasitelkti imigrantus, bedarbius, kitus socialinės rizikos grupių atstovus. Šiuo metu vis labiau matoma tendencija šiai neteisėtai veiklai verbuoti jaunimą.

Potencialių mulų ieškoma įvairiais būdais, pavyzdžiui, užmezgant kontaktą tiesiogiai arba elektroniniu paštu. Pastebima, kad nusikaltėliai taip pat vis dažniau pasitelkia socialinius tinklus (pvz., „Facebook“, „Instagram), netikrų darbo skelbimų reklamą ir pokalbių programėlės (pvz., „WhatsApp“, „Viber“).

LBA primena, kad darbo skelbimams, susijusiems su pinigų mulų veiklos schemomis, įprastai būdinga skurdi sakinių struktūra su gramatikos ir rašybos klaidomis. Išsilavinimo ar patirties reikalavimai nenurodomi, o darbo pobūdis visada numato naudojimąsi savo asmenine banko sąskaita piniginiams pavedimams atlikti. Siuntėjo naudojama el. pašto dėžutė įprastai yra sukurta nemokamoje interneto platformoje („Gmail“, „Yahoo!“, „Hotmail“ ir kt.), neatitinka organizacijos pavadinimo.

Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti skaudžios patirties – visada pasitikrinti informaciją apie įmonę ar asmenį, kuris siūlo jums darbą, niekada nesidalinti savo banko sąskaitos duomenimis, išskyrus gerai pažįstamus ir patikimus asmenis, bei nesusivilioti pernelyg skambiais pasiūlymais.

Sustabdė tūkstančius operacijų

Atsiradus pagrindo manyti, kad buvote įpainioti į pinigų mulų veiklos schemą, reikėtų tuoj pat nustoti pervedinėti pinigus ir apie situaciją informuoti savo banką ar kitą finansinių paslaugų teikėją bei šalies policiją.

Europos teisėsaugos institucijos, bankai ir kitos finansų sektoriaus įmonės nuolat bendradarbiauja, siekdamos stabdyti pinigų mulų veiklą.

Šiandien 26-ių valstybių teisėsaugos institucijos ir Europos policijos biuras Europolas skelbia akcijos „EMMA 6“, skirtos pinigų mulų veiklos schemoms pažaboti, rezultatus. Šių metų rudenį, pasitelkus Europos bankų federacijos ir kitų organizacijų pagalbą, ji surengta jau šeštus metus iš eilės.

Operacijos metu visame pasaulyje nustatyta 4 031 pinigų mulo bei 227 jų verbavimą vykdžiusių asmenų tapatybė, 422 asmenys buvo suimti, pradėti iš viso 1 529 ikiteisminiai tyrimai. Padedant 500 bankų ir finansų įstaigų bei kitų privačiojo sektoriaus įmonių, sustabdytos 4 942 neteisėtos piniginės operacijos, dėl kurių galėjo būti patirta 33,5 mln. eurų nuostolių.

Siekiant didinti supratimą apie šio tipo sukčiavimą, šiuo metu Europoje vykdoma informacinė kampanija #DontBeAMule (angl. „Nebūk mulas“).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių