Mažų namų projektai

Pavasarėjant Klaipėdos ir rajono nekilnojamojo turto rinkoje optimizmo netrūksta.

Užmiestyje sparčiai plečiasi nauji namų kvartalai, į kuriuos gyventi keliasi jaunos ir dažniausiai Klaipėdoje dirbančios šeimos.

Kaip teigė nekilnojamo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus, kainos sykiu su infliacija kasmet ūgteli apie 6–7 proc.

Tad apie jokį nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimą bent jau Vakarų Lietuvoje negali būti nė kalbos.

"Šių metų sausis Klaipėdoje buvo ramus, o štai vasarį, kovą jaučiamas pakilimas. Šiuo metu žmonės intensyviai ieško, perka. Didelio kainų augimo kol kas nepastebime", – komentavo E.Jankus.

Pašnekovo žodžiais, pirkėjus vis labiau domina nedideli naujos statybos namai Klaipėdos pašonėje (populiariausi – 80–110 kv. m ploto) su 4–6 arų žemės sklypu.

Tokie būstai Triušeliuose, Slengiuose, Kalotėje ir kitose gyvenvietėse savo kaina ir dydžiu itin patrauklūs apie pirmąjį būstą svajojantiems žmonėms.

Suklestės Naujoji Kalotė

Šiuo metu pirkėjų dėmesį kausto Mažoji Kalotė – nauja gyvenamųjų namų ir blokuotų kotedžų gyvenvietė Naujosios Kalotės šiaurinėje dalyje.

"Čia atsiras per 100 turtinių vienetų. Statomi nedideli 80–120 kv. m ploto namukai. Sutvarkyta visa kvartalo infrastruktūra, išasfaltuotos gatvės, patogus susisiekimas, šalia yra miesto viešojo transporto stotelės. Šiandien tai – nauja, išskirtinė vieta gyvenimui", – atkreipė dėmesį E.Jankus.

Jis skaičiavo, kad nedidelį 85 kv. m ploto namą su visa apdaila Klaipėdos užmiestyje galima įsigyti už 110 tūkst. eurų.

Erdvesnius individualius namus renkasi aukštesnes pajamas turintys, vidutinio amžiaus pirkėjai. Klaipėdos rajone tokių būstų kainos gali siekti ir 180–250 tūkst. eurų.

Pastaruosius kelerius metus pastebima tendencija, kai vis daugiau klaipėdiečių kraustosi už oficialių miesto ribų į naujus gyvenamuosius kvartalus Klaipėdos rajone.

Todėl netyla diskusijos dėl Žaliojo Slėnio (Aukštkiemių kaimas), Kalotės, Purmalių ar Slengių prijungimo prie Klaipėdos miesto. To norėtų ir patys gyventojai, tačiau priimti sprendimą turi ne tik vietos, bet aukščiausia šalies valdžia.

Butas – nebūtinai pigiau

Pastaruoju metu pirkėjai aktyviai ieško naujos statybos butų, kurių pasiūla Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, nėra didelė.

Šiandien individualus namas – ir dar su kiemu – yra pigiau, užtat žmonės ir renkasi tokį variantą.

Galbūt todėl naujos statybos butas mieste kainuoja daugiau nei nedidukas namas priemiestyje.

"Kalotėje apie 90 kv. m ploto namą su visa apdaila galima nupirkti už 110 tūkst. eurų, o Dragūnų kvartale ir apskritai nė vieno naujos statybos buto su visa apdaila už tokią kainą neįsigysi. Šiandien individualus namas – ir dar su kiemu – yra pigiau, užtat žmonės ir renkasi tokį variantą", – tikino bendrovės "Gijoneda" direktorius E.Jankus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiltėjant orams, mažesnes pajamas turintys žmonės domisi žemės sklypais ir nameliais sodų bendrijose. Jų kainos siekia 40–50 tūkst. eurų.

Dėmesys energiniam naudingumui

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, nuo metų pradžios rinkos aktyvumas pastebimai išaugo visoje Lietuvoje, ne išimtis – ir Klaipėda.

Tiesa, šoktelėjo ir nekilnojamojo turo kainos.

"Augančios statybų sąnaudos, didėjantis darbo užmokestis, brangstančios medžiagos atsiliepia visai Lietuvai. Tačiau ypatingo kainų pokyčio nebuvo, kalbama apie kelių procentų didėjimą", – kalbėjo M.Statulevičius.

Nuo praėjusių metų pradžios įsigaliojo svarbus reikalavimas – statomi nauji namai privalo atitikti A+ energinio naudingumo klasę.

Todėl nenuostabu, kad konkuruoti vis sudėtingiau tampa senesnės statybos būstams.

"Dabar sunkiau konkuruoti tiems projektams, kurie Klaipėdoje buvo pradėti dar prieš krizę ar krizės metu ir užsikonservavo. Šie objektai susiduria su tam tikrais iššūkiais būti realizuotais", – atkreipė dėmesį M.Statulevičius.

Pakylėjimas – ir biurų rinkoje

Klaipėda išskirtinė tuo, kad čia veikia daug gamybos, pramonės, uosto įmonių, kurios koncentruojasi atokiau nuo miesto centro.

Todėl, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M.Statulevičiaus žodžiais, Klaipėda turėtų savitai ieškoti biurų rinkos plėtros galimybių.