Nepaisant to, kad naftos kainos krinta ir greičiausiai kris dar daugiau, alternatyvią energetiką vystyti yra perspektyvu, mano žaliosios energetikos šalininkai. „Biokuras, nukritus naftos kainoms, vis tiek yra 4–5 kartus pigesnis nei importuojamas iškastinis kuras“,  – sako Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas. Savo ruožtu Seimo narys Kęstutis Daukšys teigia, kad pasikliauti vien alternatyviomis energetikos rūšimis būtų neprotinga. Be to, nors biokuras kainuoja pigiau, jo katilinės yra 4–5 kartus brangesnės ir nebūtinai atsiperka.

„Sakoma, kad biokuras yra 3-4 kartus pigesnis, tačiau kažkodėl nepasakoma, kad jo katilinės yra 4–5 kartus brangesnės nei dujinės. Kada pradedi skaičiuoti amortizaciją ir kitus dalykus, šilumos atpigimas tikrai nesiekia 3–4 kartų. Geriausiu atveju atpinga 10 proc. Be to, vienas dalykas, kurio bijau, kalbant apie biokurą, – perinvestavimas. Jei diegiant biokurą bus perinvestuota (o tai gresia Kaunui), vėliau vartotojams gali tekti dėl to brangiai mokėti“, – LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ kalba Seimo narys.

Siūlo „nenurašyti“ nė vienos energetikos šakos

R. Lapinskas įsitikinęs alternatyvios energetikos perspektyvumu: „Nepaisant to, kad naftos kainos nukrito ir yra pagrindo manyti, kad jos gali dar kristi, alternatyvią energetiką vystyti yra perspektyvu. Turime matyti ne vien tik ekonominį kriterijų, tačiau dažnu atveju atsinaujinanti energetika vis tiek išlieka pigesnė išeitis Lietuvai. Biokuras ir šiandien, nukritus naftos kainoms, vis tiek 4–5 kartus pigesnis nei importuojamas iškastinis kuras.“

Žaliosios politikos instituto prezidento teigimu, jau šiandien aišku, kad biomasės žaliavos nepritrūksime dar 20–30 metų, gausybė resursų slypi saulėje ir vėjyje. Vietiniai atsinaujinančios energetikos resursai, pasak pašnekovo, sprendžia ir energetinio saugumo klausimą, nes jų niekas negali uždrausti, kaip su rusiškomis dujomis „užsukti kranelio“.

„Be to, dėl technologijų pažangos, atsinaujinti energetika tampa vis efektyvesnė. Liko du esminiai klausimai, kuriuos reikia išspręsti. Tai – Vilniaus ir Kauno apsirūpinimas biokuro šiluma tuo pačiu metu gaminant elektrą. Po 5–10 metų, keičiant susidėvėjusius biokuro vandens šildymo katilus, turi būti pereita prie bendros šilumos ir elektros gamybos kogeneracijos. Ta kryptimi turėtų krypti biomasės energetika. Manau, kad tada visos biokuro rūšys galėtų pasitarnauti, ne vien tik pigioji medienos skiedra“, – sako R. Lapinskas.

K. Daukšys sutinka, kad alternatyviosios energetikos sritį vystyti reikia: tai ir galimybė kurti darbo vietas. „Tik visada esu prieš poziciją, kuomet pasirenkama tik kuri nors viena energetikos rūšis. Tai yra klaida. Energetikos srityje turi būti pusiausvyra. Vienu metu viena energetikos rūšis bus geriau, kitu – kita, bet visada turėsime saugią energetiką, kuria galėsime naudotis“, – mano Seimo narys.

Jo nuomone, atominė energetika visada bus, ypač tose valstybėse, kurios intensyviai vystysis. „Kada nors gali atsirasti ir termobranduolinė energetika. Negalima „nurašyti“ nė vienos energetikos šakos, jei šiuo metu ji yra nepatraukli, nes pasaulis greitai keičiasi“, – tikina K. Daukšys.