- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
(BNS). Dėl palankių oro sąlygų bei daugiau nei dvigubai padidėjusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Rugsėjo 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje mažėjo 21 proc. ir siekė 106 eurus.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, dėl vėjuotų ir lietingų orų elektros kainos iki rekordinių žemumų nukrito ir Skandinavijoje.
„Elektros perteklius buvo toks didelis, jog visas septynias savaitės dienas formavosi neigiamos valandinės elektros kainos – tai vykdavo pučiant stipriam vėjui naktį arba vidurdienį šviečiant saulei. Neigiamos elektros kainos yra signalas rinkai, kad sistemoje yra didelis generacijos perteklius ir negalint padidinti suvartojimo, elektros generacija turi būti sumažinama, siekiant išlaikyti gamybos ir vartojimo balansą“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Be to, šeštadienio naktį po beveik tris savaites trukusio remonto buvo įjungta „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, o sekmadienį kitos paros (angl. day-ahead) prekybos rinkoje buvo išparduota 97 proc. jungties pralaidumų importui iš Skandinavijos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 0,5 proc. ir siekė 201 gigavatvalandę (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 102 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo daugiau nei du kartus iki 50 GWh, hidroelektrinių – apie 15 proc. iki 10 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo apie 60 proc. iki 18 GWh, saulės elektrinių – 22,7 proc. iki 17 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 7 proc. iki 116 GWh. 13 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. iš Lenkijos, 48 proc. per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 81 proc. iki 8 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją, o likę 4 proc. – į Latviją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...