- Domantė Slavinskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pastaraisiais metais, regis, gyvename apsupti kelių remonto, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta ir tik blogėja. Keliams ir tiltams sutvarkyti, anot asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, per ateinančius ketverius metus reiktų iki 8 mlrd. eurų.
Anot „Spinter“ tyrimų, beveik kas trečias šalies gyventojas kelių kokybę vertina blogai arba labai blogai.
„Norėtųsi progreso, kad stabilizuotumėmės, bet viskas yra susiję ir su pinigais“, – akcentavo socialinių tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Savivaldybių asociacija pabrėžia, kad situacija tragiška ir dėl tiltų, mat 109 jų – prastos kokybės.
„Beveik neturime savivaldybių, kur nebūtų arba uždaryti tiltai, arba tiltams nebūtų taikomas ribojimas dėl sunkiasvorio transporto pravažiavimo“, – teigė laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Norėtųsi progreso, kad stabilizuotumėmės, bet viskas yra susiję ir su pinigais.
Skaičiuojama, kad blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti per ateinančius ketverius metus reikėtų 8 mlrd. eurų.
„Jeigu tokios sumos būtų, turėtume visus kritinės būklės tiltus sutvarkytus per ketverius metus bei turėtume pasiekti 30 proc. blogų kelių tinklo rodiklį“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka.
Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis kelių yra blogos kokybės. Kelių asociacijos atstovas pabrėžia, kad neskiriant pakankamai lėšų, per kelis metus skaičius pakils iki 50 proc.
Norint pasiekti Vokietijos lygį – blogos kokybės kelių skaičių sumažinti iki 5 proc. – prireiktų bent 2 mlrd. eurų per metus.
„Dešimt metų ir pasiektume, pilnai funkcionuojant tolingui, kuris statytų mums naujas autostradas“, – aiškino asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Tačiau kol kas, geriausiu atveju, per ketverius metus kelių gerinimui bus skiriama tris kartus mažiau – apie pustrečio milijardo eurų.
„Šiemet yra skirtas rekordinis finansavimas keliams – netoli 1 mlrd. eurų. Mes su „Via Lietuva“ esame padare namų darbus ir esame pajėgūs kitais metais panaudoti 1,3 mlrd. eurų“, – tikino susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Savo kelių kokybe Lietuvą lenkia ir Lenkija. Jos valdžia keliams skiria apie 15 kartų daugiau nei Lietuvos.
„Žmonės iš mūsų juokiasi ir užduoda klausimą, kodėl trečius metus lopote duobes, o ne nuskutate tuos kelis šimtus metrų ir sutvarkote. Mes neturime pinigų, dėl to taip elgiamės“, – pabrėžė Š. Frolenka.
Norint, kad kelių būklė butų stabiliai gerinama, siūloma kelius apmokestinti.
„Pačiam tenka ne kartą važiuoti per Lenkiją ir matome, kad ten pagrindiniai keliai yra mokami. Neatmesčiau tokio varianto, kad tai gali būti“, – teigė A. Klišonis.
Tarp siūlomų naujų finansavimo šaltinių – elektroninės kelių rinkliavos paslauga „e-tolling“, nauja kelių naudotojų rinkliava, kuri šalyje galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą ir kelių fondas, kuris būtų pildomas iš sunkiojo transporto registracijos mokesčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...