„Lietuvoje antrojoje pakopoje trūksta tiesioginio darbdavių įsitraukimo į antrąją pakopą. Matome, kad daugelyje Europos šalių jų dalyvavimas yra pakankamai ženklus, žiūrint procentais nuo atlyginimo“, – antradienį pristatydamas LB atliktą antrosios pensijų pakopos sistemos analizę žurnalistams teigė S. Krėpšta.

„Antrasis pasiūlymas, kurį esame pateikę ir anksčiau. Tai jeigu sistema plečiasi, tai turėtume įsteigi valstybės valdomą pensijų fondą. Manome, kad tai išaugintų visuomenės pasitikėjimą sistema, be to skatintų sektoriaus konkurenciją“, – pridūrė jis, paminėdamas, kad tokios sistemos jau veikia Skandinavijos šalyse.

LB valdybos narys paminėjo, kad papildomos valstybės biudžeto lėšų už dalyvį įmokos į pensijų fondus – netipinė ir biudžetui kainuojanti praktika. Jis priminė, kad šiuo metu tokios įmokos siekia 22 proc. arba 1,4 mlrd. eurų iš visų į fondus sumokėtų lėšų.

„Tiesioginis biudžeto finansavimas yra pakankamai netipinė praktika. Ir ta finansinė našta siekia 300 mln. eurų kasmet ir ši suma augs kasmet“, – sakė jis.

LB taip pat siūlo tobulinti automatinio įtraukimo sistemą, sukuriant galimybę nutraukti sutartį po automatinio įtraukimo ir to nedaryti pakartotinai. Be to siūloma didinti vienkartinės pensijų išmokos ribas nuo 5 iki 10 tūkst. eurų bei sukurti Konstitucinio teismo sprendimus atitinkančias sąlygas atsiimti lėšas.

Institucija taip pat mano, kad antrosios pakopos patrauklumas padidėtų, jei kaupiantiesiems būtų leidžiama pasiimti ilgesnes „atostogas“ nuo kaupimo.

Paklaustas, kaip vertina valdančiųjų siūlymą, kad kaupiantiesiems būtų numatyta galimybė atsiimti lėšas, jei šios smarkiai nepadidintų pensijos arba likus 5–10 metų iki pensinio amžiaus, jis paminėjo, kad dalis sistemos dalyvių yra sukaupę ypatingai mažas sumas, tad galima svarstyti ar jiems verta toliau likti sistemoje.

Kalbant apie tuos asmenis, kuriems liko mažai iki pensijos, tai skaičiai rodo, kad 350 tūkst. asmenų jau ilgai nėra aktyvūs ir yra sukaupę po porą tūkst. eurų. Tad tikrai yra klausimas ar tokiems asmenims verta kaupti.

„Kalbant apie tuos asmenis, kuriems liko mažai iki pensijos, tai skaičiai rodo, kad 350 tūkst. asmenų jau ilgai nėra aktyvūs ir yra sukaupę po porą tūkst. eurų. Tad tikrai yra klausimas ar tokiems asmenims verta kaupti“, – vertino S. Krėpšta.

Vidutinis Lietuvos gyventojas antroje pakopoje sukaupė vos 4,6 tūkst. eurų

S. Krėpšta taip pat įvertino, kad nors antrosios pakopos sistema Lietuvoje veikia apie 20 metų, vidutinis gyventojas pensijai sukaupęs vos apie 4,6 tūkst. eurų. Jo vertinimu, taip nutinka dėl minimalių įmokų ar vėlai pradėto kaupimo.

„Vienas iš sistemos trūkumų yra mažos sukauptos sumos. Bet čia atsakymas paprastas – tie žmonės, kurie yra mažai sukaupę. Tai je iš esmės kaupę tik minimalias sumas. Didelė dalis žmonių iki 2019 m. nekaupė asmeninių lėšų, o tiesiog perleisdavo dalį „Sodros“ sumos į antrąją pakopą“, – aiškino S. Krėpšta.

Tačiau LB valdybos narys pabrėžė, kad kaupimas efektyvus tik žmogui kaupiant viso darbingo laikotarpio metu. Tad jei asmuo pradėjo kaupti 2004 m. ir pasirinko maksimalų kaupimo, jo sukaupta suma sieks 195 tūkst. eurų, o pradėjusio kaupti tik 2019 m. – 153,8 tūkst.

„Pamodeliavome, kas būtų, jei asmuo kauptų pagal maksimalią normą nuo sistemos pradžios 2004 m. Tai pabaigoje matome visai kitas sumas. Mes kalbame apie šimtus tūkstančių sukauptų eurų“, – tvirtino jis.

LB duomenimis, šiuo metu įmokas į „Sodrą“ pirmoje pakopoje, dėl ko ateityje gaus valstybinę pensiją, moka 1,47 mln. eurų užimtųjų. Tuo metu antrosios pakopos fonduose kaupia 780 tūkst. asmenų, o trečiojoje pakopoje savanoriškai kaupia 131 tūkst. asmenų.

Šiuo metu šalyje yra apie 600 tūkst. pensininkų.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.