- Audra Girijotė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalijimasis informacija yra geriausias būdas stabdyti korupciją, atvirai žinomi atlyginimai užtikrina, kad pavydo bus mažiau. Todėl tai, kad Lietuvoje darbuotojas privalo pasižadėti neskelbti atlyginimo, norvegams kelia juoką, LRT RADIJUI sako Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos atstovė Anne Grimsrud. Anot jos, Norvegijoje visi gali patikrinti vienas kito uždarbį: „Jei kyla klausimas, kaip kuris nors žmogus nusipirko tokį brangų automobilį, galima pažiūrėti jo mokesčius ir pamatyti, kad jo namas nedidelis arba jis ilgai taupė. Skaidrumas yra mūsų kultūros dalis.“
Gražus įspūdis slepia tamsią pusę
Vilniaus centras pilnas kavinių – daugiau ar mažiau jaukių, tinklinių ar savitų. Dauguma žmonių jose jauni – tiek tie, kurie čia geria kavą, valgo saldumynus, falafelius ar kitą madingą maistą, tiek tie, kurie verda, kepa ir aptarnauja.
Daugelio kavinių interneto svetainėse yra nuotraukų, iš kurių gali susidaryti įspūdis, kad tai klestintis, gyvas, amžinai jaunas ir šiek tiek brangus miestas, pilnas vadinamojo pozityvo, varvančio nuo amerikietiškų spurgų, veganiškų kepsnių ir prabangių pieno kokteilių.
Tačiau ši spindinti jaunystės fiesta turi tamsesnę pusę. Patikrinę vidutinį darbo užmokestį kavinėse miesto centre, pamatysite, kad jis siekia 300–400 eurų, retai priartėja prie 500, o kai kur krinta ir iki poros šimtų eurų.
Panaši situacija ir Kaune. Jei dažniau lankysitės, pastebėsite, kad daugelyje vietų vyrauja dažna darbuotojų kaita – miestuose, į kuriuos studijuoti atvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos, darbo ieškančių studentų ištekliai beveik neriboti.
Studentė Gerda neseniai įkėlė koją į darbo rinką. Gerdos rankose knyga, į kurią ji užsirašo svarbius dalykus, planus, darbus, mintis. Čia įrašytas ir jos pirmasis legalus atlyginimas. Gerda sako, kad rugpjūčio 15 d. jai buvo pervesti 284 eurai: „Susirašėme su bendradarbe, ji taip pat tiek gavo. Nesupratome, kodėl gavome tiek mažai. Dirbome labai daug, nes buvo atidarymo savaitė, po 12 valandų per dieną, visą laiką ant kojų. Keldavomės ir pradėdavome darbą penktą ryte. Manau, kad turėtų būti bent naktinis tarifas, bet nebuvo.“
Gauna menką atlyginimą, bet jaučiasi kalti
284 eurai už mėnesį darbo. Kavinių savininkai turi paaiškinimą, kodėl atlyginimai tokie nedideli. Vienos kavinės, taip pat esančios Vilniaus centre, vadovai aiškindami situaciją internetu teigia, kad nuoma brangi, darbuotojai nekvalifikuoti – studentai, žaliavos brangios, produktai nepopuliarūs.
Gerda sako taip pat turėjusi išklausyti panašų paaiškinimą. „Tuomet jautiesi dar ir kaltas dėl to, kad šeimininkai moka už vietą, kurią nuomojasi. Nemanau, kad tai argumentas ir dėl to mes turime mažiau gauti. Čia miesto centras, žmonių daug. Kai dirbi, matai, kiek žmonių ateina ir koks darbo intensyvumas“, – tvirtina pašnekovė.
Kai gauni tokį atlyginimą, atrodo, kad iš tavęs šaiposi, net gėda pasakyti, kiek gauni.
Merginos teigimu, nėra net kada prisėsti pavalgyti: „Nors sako, kad jūs turite rasti laiko pavalgyti, bet jo tiesiog nerandi, nes visą laiką bėgioji ir dirbi. Kai gauni tokį atlyginimą, atrodo, kad iš tavęs šaiposi, net gėda pasakyti, kiek gauni. Tai mažiau, nei leistinas minimalus atlyginimas. Tuomet pasakoma, kad bus primokėta vokelyje, kas net nepadengia to minimumo. Be to, tai nuo valstybės nuslėpti pinigai.“
Anot Gerdos, tai juokinga ir graudu. „Buvo situacija, kai važiavau namo ir supratau, kad nieko nebegirdžiu, nebematau ir man temsta akyse. Vos nenualpau. Labai daug dirbdavome, turėjome daug viršvalandžių, o sąlygos, mano nuomone, buvo labai nepalankios. Būdavo labai karšta, kas išsekindavo“, – dalijasi patirtimi pašnekovė.
Viešasis maitinimas – ne vienintelė sritis, kurioje dirbantys žmonės gauna itin žemus atlyginimus. Lietuvoje įprastas ir atotrūkis tarp aukščiausios grandies ir žemiausios grandies darbuotojų. Nors skurdas viešosiose diskusijose dažniausiai siejamas su nedarbu, Lietuva iš kitų Europos Sąjungos valstybių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Tiek politikoje, tiek viešosiose diskusijose nedarbo mažinimas buvo daug svarbesnis nei klausimas, kiek dirbantis žmogus uždirba. Turėti darbą Lietuvoje nereiškia garantijos, kad užteks pinigų būtiniausioms reikmėms – maistui, nuomai, šildymui.
Stebisi, kaip žmonės Vilniuje išsiverčia
Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos sako besistebinti, kaip žmonės Vilniuje gali išsiversti: „Lėktuvas, skridęs iš Norvegijos, buvo pilnas darbingo amžiaus jaunų vyrų, kurie tikriausiai turi gerai apmokamą darbą Norvegijoje. Mes mielai dalijamės su jumis darbo vietomis, bet taip pat norėtume, kad jūs atrastumėte, kaip sujungti jėgas, kaip dirbti kartu, kaip pakeisti dabartinę situaciją.“
Pasak A. Grimsrud, svarbi erdvė permainų kūrimui yra profesinės sąjungos. „Niekas negali visko už save pats pasidaryti. Mes sakome, kad kartu mes išliekame, o suskaidyti žlungame. Tai labai svarbi žinia, kurią turime perduoti ir jauniems žmonėms. Ir ypač šiandien“, – tvirtina pašnekovė.
Profesinių sąjungų mitingo metu Vilniuje prieš porą metų protestuota prieš naująjį Darbo kodeksą. Mitingas užsakytas liberalų ir konservatorių Vyriausybės kaip naujojo socialinio modelio dalis, paremtas socialdemokratų Vyriausybės, paveldėtas „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicinės Vyriausybės. DK vis dar vadinamas naujuoju ir vis dar kelia klausimų.
Didžioji dalis žiniasklaidos tą 2015 m. vasarą profsąjungų mitingą pristatė kaip klounadą. Pasišaipymai iš profesinių sąjungų rengiamų mitingų, ypač streikų, tiek Lietuvos žiniasklaidoje, tiek įtakingų komentatorių tekstuose, tiek socialiniuose tinkluose yra įprastas dalykas. Profsąjungų atstovai ne kartą yra išsakę nusiskundimą, kad jų argumentai ir siūlymai kartais net nepasiekia visuomenės arba pasiekia iškreipti, o darbo santykiai žurnalistų apskritai nelaikomi dėmesio verta tema.
Žurnalistė Ramunė Motiejūnaitė-Pekininen iš portalo „Profsąjungų naujienos“ teigia, kad žiniasklaidoje juntama sunkiai slepiama panieka žmonėms, kurie susitelkia kovoti už savo teises: „Tai dar kartą įrodo, kad toks portalas, kaip mūsų, yra reikalingas. Jis lyg šiokia tokia, kad ir labai silpnutė, atsvara tokiai žiniasklaidai.“
Permainos galimos tik susibūrus kartu
A. Grimsrud požiūriu, nėra kito būdo mažinti socialinę atskirtį, skurdą ir nelygybę, jei dirbančių žmonių atstovai, įmonių savininkų atstovai ir valdžios atstovai nebendrauja kaip lygūs. „Šiandien matome, kad žmonės nenori susiburti kartu tam, kad išspręstų problemas. Labiau esame linkę apkaltinti ką nors kitą. Bet ilgametė mūsų patirtis patvirtina, kad permainų galima pasiekti tik kai žmonės susiburia ir panaudoja savo galią spręsdami problemas kartu“, – aiškina pašnekovė.
Pasak A. Grimsrud, Lietuvoje verta pradėti kurti tarpusavio pasitikėjimą: „Man rodos, tai elementas, kurio šioje šalyje trūksta. Tam, kad ateitis būtų kitokia, reikia rasti būdų, kaip suburti žmones. Reikia kurti erdves, kur žmonės vieni kitus pažintų ir suprastų, kaip jie galėtų įgyti daugiau galios.“
Skirtingai nei šalys, kur didžiausios diskusijos vyksta dėl minimalios algos kėlimo ar nekėlimo, Norvegija minimalios algos apskritai neturi.
A. Grimsrud teigimu, esminis žodis, apibūdinantis profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir vyriausybės santykius Norvegijoje, yra pasitikėjimas. Skirtingai nei šalys, kur didžiausios diskusijos vyksta dėl minimalios algos kėlimo ar nekėlimo, Norvegija minimalios algos apskritai neturi.
Kaip tikina A. Grimsrud, minimalios algos politika jiems netinka. „Mes daug daugiau pasiekiame, kai deramės. Minimali alga visada atsilieka nuo tikrųjų poreikių. Jeigu ji formaliai įteisinama, niekada nepasivys infliacijos. Todėl mes nerekomenduotume turėti nustatytos minimalios algos. Mes turime kitą sistemą, kuri, mūsų požiūriu, yra daug geresnė. Ji duoda darbuotojams daug didesnę dalį pelno, kuris sukuriamas ekonomikoje“, – aiškina specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių bankas ir toliau prognozuoja, kad bankų solidarumo mokesčio šiemet nemokės
Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. ...
-
Po atlikto tyrimo – ekspertų rekomendacijos: įvardijo nebrangias kelionių kryptis
Vasarai persiritus į antrą pusę – paatostogauti spėjo ne visi. Atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš keturių lietuvių išvis nevyksta atostogų. Ekspertų manymu, dalis lietuvių įsitikinę, kad poilsis vis dar kainuoja labai bra...
-
Audra guldė javus, užliejo dalį biurų, kai kurioms gamykloms teko stabdyti darbą
Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės. ...
-
Lietuva imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia tapti jo lydere regione5
Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto (DI) aktui, Lietuva imasi šios technologijos reguliavimo bei siekia tapti regiono lydere ją vystant, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Lietuvoje prasiautusi audra sutrikdė mobiliųjų ryšį
Lietuvoje prasiautusi audra gali sutrikdyti mobiliojo ryšio paslaugas, teigia telekomunikacijų bendrovių atstovai. Sutrikęs elektros tiekimas, pažymi jie, turi įtakos ryšį užtikrinančių bokštų ir bazinių stočių darbui. ...
-
Pasitraukė pusė elektros tiekėjų, o kompensacijų tvarka – tik dabar: kas kaltas?4
Vyriausybė susizgribo patvirtinti kompensacijų tvarką, jei dar kuris nors elektros tiekėjas nutrauktų veiklą. Per dvejus metus iš rinkos pasitraukti spėjo trys nepriklausomi tiekėjai, o kas ir kaip turėtų kompensuoti gyventojų patirtus nuosto...
-
Europos Komisija: Lietuva kartu su visomis ES šalimis nepasiekė atliekų tvarkymo tikslų3
Lietuva, kartu su visomis kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, nepasiekė Bendrijos teisės aktuose įtvirtintų atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų, nusprendė Europos Komisija (EK), prieš kiekvieną valstybę pradėjusi pažeidimo nagri...
-
Šalį talžanti audra gyventojus paliko be elektros: nėra nepaveikto regiono (nuolat pildoma)2
Lietuvoje tebesiaučiant audros stichijai, pirmadienio vidurdienį su elektros tiekimo sutrikimai susidūrė apie 150 tūkst. žmonių. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad stichija paveikė visus Lietuvos regionus. &Scaro...
-
Dėl audros dalyje maršrutų apie valandą vėluoja keleiviniai traukiniai
Besitęsianti audra pirmadienį sutrikdė traukinių eismą – dėl užvirtusių ant bėgių medžių ir elektros tiekimo sutrikimų dalyje maršrutų keleiviniai traukiniai vėluoja mažiausiai valandą, taip pat iki paros gali vėluoti suplanuoti ...
-
Siaučiant audrai Vilniaus oro uoste netūpė lėktuvai, atšaukti skrydžiai
Siaučiant audrai, pirmadienio rytą Vilniaus oro uoste atšaukti du skrydžiai, dar du nukreipti į kitus oro uostus. ...