Labdaros organizacijų konfederacijos "Oxfam" ir finansų organizacijos "Development Finance International" atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą – Lietuvos pareigūnai, vertinant jų pastangas kovoje su turtine nelygybe, yra absoliučiai pasyvūs.

Minėtų organizacijų sudarytame sąraše Lietuva užėmė tik 83 vietą iš 152 tirtų pasaulio valstybių, Estija – 38, Latvija – 46, o Lenkija – 35 vietą.

Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šalių išlaidas švietimui, sveikatos bei socialinei apsaugai, mokesčius ir darbo rinkos politiką.

Geriausiai pasaulyje su turtine nelygybe kovoja Švedija, Belgija, Danija, Norvegija ir Vokietija, prasčiausiai – Panama, Albanija, Mianmaras, Bahreinas ir Nigerija.

"Oxfam" ir "Development Finance International" pirmąsyk įvertino daugiau kaip pusantro šimto pasaulio valstybių valdančiųjų pastangas sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų.

Kaip matyti, Lietuva, kovodama su turtine nelygybe, lygiuojasi ne į Vakarų, o Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis.

Lietuvos kovos su turtine nelygybe rodiklis netgi prastesnis nei Rumunijos ir Bulgarijos. Rumunams sąraše atiteko 50 vieta, o bulgarams – 79 vieta.

Lietuva, remiantis sąrašu, rikiuojasi iš karto po Kazachstano, Tanzanijos, Vietnamo, Nepalo ir Alžyro. Mūsų šalis užima 49 vietą pagal išlaidas sveikatos apsaugai, mokslui ir socialinei apsaugai.

Pagal mokesčių progresyvumą bei paskirstymą esame 141, o pagal darbo rinkos politiką, padedančią spręsti nelygybės problemą, – 49.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuo 2000 m. pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 proc.

Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad daugelis Lietuvos gyventojų labiausiai bijo skurdo. 2015 m. žiniasklaidos monitoringą atlikę KTU ekspertai nustatė, jog šalies viešojoje erdvėje dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės – galima Rusijos invazija į Lietuvą, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.

Tačiau sociologinė gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, tokių kaip senėjanti visuomenė, suintensyvėjusi emigracija, alkoholizmas ir narkomanija, taip pat didėjanti turtinė nelygybė.