2024 m. pirmojo pusmečio ataskaita parodė, kad 52,9 proc. iš 47 mln. Argentinos gyventojų šiuo metu patiria nepriteklių, o beveik kas penktas yra atsidūręs žemiau skurdo ribos.

Skurdo lygis išaugo nuo 41,7 proc. 2023 m. antrąjį pusmetį, nurodė statistikos agentūra INDEC.

Nuo gruodžio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, J. Milei vyriausybė įvedė drastišką taupymo programą, kurios tikslas – panaikinti biudžeto deficitą ir sutramdyti chronišką infliaciją.

Buvo sumažintos subsidijos transportui, degalams ir energijai, nors jau ir taip tūkstančiai valstybės tarnautojų neteko darbo.

Liepą mėnesio infliacija Argentinoje siekė 4,0 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius 2,5 metų, o rugpjūtį vėl padidėjo iki 4,2 proc. Metinė infliacija, rugpjūtį siekusi 236,7 proc., išlieka viena didžiausių pasaulyje.

Gruodį, kai J. Milei pradėjo eiti pareigas, mėnesinė infliacija šoktelėjo 25,5 proc. po to, kai jis devalvavo pesą daugiau kaip 50-čia proc.

Šis žingsnis, šalia griežtų biudžeto apkarpymų, nusmukdė perkamąją galią.

Sausio mėnesį vyriausybė pranešė apie pirmąjį per beveik 12 metų mėnesinį biudžeto perteklių.

„Mes visi tapome skurdesni“

Kritikai teigia, kad kelios J. Milei sėkmės buvo pasiektos neturtingųjų ir dirbančiųjų klasės sąskaita.

BVP antrąjį ketvirtį sumažėjo 1,7 proc., o nedarbas išaugo iki 7,6 proc., labiausiai nukentėjo moterys.

„Šalyje, kurioje skurdas matuojamas pagal pajamas, mes visi tapome dar skurdesni", – ketvirtadienį, prieš paskelbdamas INDEC duomenis, kurie, kaip jis prognozavo, atspindės „žiaurią realybę“, sakė prezidento atstovas spaudai Manuelis Adorni.

„Geriausias būdas kovoti su skurdu – kovoti su infliacija“, – pridūrė jis.

Ekonomistė Marina Dal Poggetto sakė, kad toks požiūris „išstumia į užribį daugybę žmonių“ ir „kuria vis labiau susiskaldžiusią visuomenę“.

Vienas iš tokių žmonių – 57 metų Viviana Quevedo, kuri gruodį neteko tarnaitės darbo ir iki šiol negali susirasti naujo.

Ji kalbėjosi su AFP Buenos Airėse, stovėdama ant šaligatvio ir laikydama plakatą, kuriame buvo parašyta: „Ieškau darbo“.

V. Quevedo sakė, kad neteko būsto, nes nebegalėjo susimokėti už nuomą, ir atsidūrė ties riba atsidurti gatvėje, nes paskutinius pinigus išleido viešbučiui sau ir savo 13 metų dukrai.

Ji sakė, kad iš vyriausybės už vaiko priežiūrą gavo 85 JAV dolerių ekvivalentą – t. y. mažiau nei 108 JAV doleriai per mėnesį, kurių reikia, kad asmuo nebūtų laikomas atsidūrusiu žemiau skurdo ribos.

„Tikrovė, kurioje gyvename, kelia siaubą; baisu, kad gali tekti badauti, badas kelia siaubą“, – sakė V. Quevedo iš už veido kaukės, kurią dėvi, kad paslėptų trūkstamus dantis. „Niekada gyvenime nesu patyrusi tokios situacijos“, – sakė ji.