- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugiau nei dvejus metus atidarytame Centriniame Klaipėdos terminale prie krantinių nuolat stovi laivai – ne tik jūrų keltai, kursuojantys linijoje tarp Klaipėdos ir Karlshamno, bet ir kruiziniai, su draugiškais vizitais atplaukiantys karo laivai.
Laukiami įvairūs laivai
Įsimintiniausias laivų sustojimas prie centrinio Klaipėdos terminalo krantinių buvo rugpjūčio viduryje apsilankiusios Japonijos mokomųjų karo laivų flotilės vizitas.
Japonų karo laivų atplaukimo proga klaipėdiečiai tuo pačiu galėjo pamatyti ir modernų terminalą. Jis atsirado anksčiau mažiau naudojamoje uosto vietoje. Į terminalo teritoriją įtraukti ir buvusi didelė dalis rezervinės teritorijos, kur daug metų stovėjo Klaipėdos nepuošę metaliniai garažai.
„Terminalas savo veikla neapsiriboja vien sudarydamas sąlygas aptarnauti linijos Klaipėda-Karlshamnas laivus. Per 2013-2016 metus priėmėme virš 20 įvairių tipų kruizinių laivų. Dalis laivų nuo 150 iki 170 metrų ilgio, bet buvo ir iki 290 metrų ilgio laivų, kurie atgabeno po kelis tūkstančius keleivių. Sukaupėme patirtį aptarnauti kruizinius laivus ir ją planuojame naudoti ateityje“, - teigė bendrovės „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Pagerėjo išvažiavimai
Pagrindinė „Centrinio Klaipėdos terminalo“ misija aptarnauti linijinius jūrų keltus. Naujame Klaipėdos terminale „DFDS Seaways“ linija tarp Klaipėdos ir Karlshamno pradėta aptarnauti nuo 2015 metų gegužės 26 dienos.
Pradžioje keltai plaukiojo šešis kartus per savaitę, o nuo šių metų pavasario skirtas papildomas keltas ir reisų padaugėjo – iki 9-10 per savaitę.
Linijos Klaipėda – Karslhamnas perėjimas iš Jūrų perkėlos į Centrinį Klaipėdos terminalą vyko sklandžiai.
„Keleiviai, sunkvežimių vairuotojai ir kiti transportinio jūrinio srauto dalyviai greitai apsiprato su naujais pokyčiais. Jie pradėjo sėkmingai naudotis naujo terminalo tiek infrastruktūra, tiek ir suprastuktūra. Ypač džiaugėsi pavieniai ar grupėmis keliaujantys turistai iš Skandinavijos šalių“, - tikino B.Petrauskas.
Tiesa, pradžioje sunkumų sudarė laikinas išvažiavimas iš terminalo per Dubysos-Minijos gatvių sankryžą. Bet savivaldybei baigus rekonstruoti Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžą įvažiavimas ir išvažiavimas į terminalą žymiai pagerėjo. Dabar į terminalą yra tiesus kelias iš pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius-Klaipėda.
Dėkojęs Uosto ir miesto vadovams už pagerintą įvažiavimą, B.Petrauskas vylėsi, kad ateityje bus įrengti Baltijos prospekto susikirtimo su Šilutės plentu, Taikos prospektu ir Minijos gatve viadukai ar tuneliai ir įvažiavimas į Centrinį Klaipėdos terminalą iš autostrados bus tarsi vienu atsikvėpimu.
Rengiasi linijos perkėlimui
„Centriniame Klaipėdos terminale“ dirbant vienai linijai papildomų pritaikymų ir investavimų nereikėtų. Naujai pastatytas terminalas tam pakankamai pritaikytas.
Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Juo labiau, kad pradėta svarstyti galimybė klientams patogioje vietoje esančiame terminale priimti naujas jūrų keltų linijas.
„Kiekviena linija turi specifinius krovinių srautus ir jiems aptarnauti reikia atitinkamai prisitaikyti. Kituose linijose yra daugiau krovinių, kuriems reikalingos intermodalinės jungtys su geležinkelio transportu. Uosto direkcijos paprašėme įrengti papildomą geležinkelio atšaką. Ji jau projektuojama. Tikimės, kad iki kitų metų pabaigos bus įrengta“, - svarstė B.Petrauskas.
Jūrų transporte nuolat iškeliami nauji iššūkiai dėl didesnių laivų.
„Laivybos kompanija, kurią aptarnaujame, planuoja įsigyti daugiau kaip 30 metrų ilgesnius laivus. Pirsą reikia prailginti apie 50 metrų. Jau rengiami projektiniai dokumentai. Dėl apimties ir sudėtingumo darbai gali būti atlikti per 2-3 metus. Bendradarbiaujant su laivybos kompanija ir uosto direkcija įmanoma tinkamai pasirengti priimti ro-pax laivus virš 220 metrų ilgio. Nuo sprendimų priklausys ir naujų linijų atsiradimas mūsų terminale, jų perkėlimo terminai ir aplinkybės“, - aiškino B.Petrauskas. Jis laikosi vizijos ir misijos, kad „Centrinis Klaipėdos terminalas“ taptų vienu iš moderniausių Baltijos pakrantėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų1
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi1
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių4
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino56
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...