- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol kas nuimamos pirmosios javų kultūros – žieminiai miežiai ir kviečiai.
Vieni ūkininkai sako, kad dėl gerų oro sąlygų ir palankių trąšų kainų šiemet galima laukti rekordinio grūdų derliaus, kiti sako esantys atsargesni.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovo Vytauto Buivydo teigimu, javapjūtė šiemet yra rekordiškai ankstyva, tuo metu Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad ankstyvo javapjūtės starto buvo galima tikėtis, nes ir pavasaris, ir vasara prasidėjo anksčiau.
„Mėnesiu beveik anksčiau (prasidėjo javapjūtė – BNS). Žieminius miežius, kurie jau subrendę, pirmoji kulia Varėna. Ten sausa. Lietaus nebuvę, tai džiūsta. Dzūkija jau pradėjo, o kitur ūkininkai dar dairosi – pati pradžia dar, pasibandymai. Sakyčiau, čia tik javapjūtės preliudija. Tikroji javapjūtė dar neprasidėjo. Reikia dar poros savaičių. Dar turi pabręsti augalai“, – BNS teigė A. Svitojus.
„Jeigu kitą savaitę bus taip šilta, pradės judėti visa Lietuva“, – pridūrė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS teigė, kad pirmieji kombainai į miežių laukus pietų Lietuvoje pasuko birželio 28-ąją. Tačiau, pasak jo, ir anksčiau yra buvę metų, kai javapjūtė prasidėdavo liepos pirmomis dienomis.
A. Svitojaus teigimu, šiemet gamtinės sąlygos geresnės ir galima tikėtis geresnio derlingumo.
„Labai nedrąsiai galiu prognozuoti, kad viršysime praėjusių metų derlių. Metai nebus blogesni, jie bus geresni. Gali būti ir rekordiniai visų laikų“, – prognozavo A. Svitojus.
Jeigu kitą savaitę bus taip šilta, pradės judėti visa Lietuva.
Pasak jo, kultūroms augti šiemet buvo palankios sąlygos – palyginti su praėjusiais metais, ir gamtos sąlygos buvo tinkamos, ir kiti rodikliai geresni.
„Praėjusiais metais buvo gana didelė sausra, grūdai nesubrendo ir neturėjome tokio gero derliaus, nors jis buvo didelis. Plotai nemaži buvo, šiemet plotai nesumažėjo, gal net šiek tiek padidėjo. Važiuoji pro laukus vidurio Lietuvoje, Šakius, link Kauno ir matai, kaip jie (javai – BNS) mėlynuoja. Trąšų gavo daug. Jos buvo kažkiek atpigusios šiemet. Drėgmės pavasarį gavo pakankamai“, – kalbėjo A. Svitojus.
V. Buivydas sutinka, kad „laukų vaizdai“ leidžia teigti, kad derlius bus „labai geras“, bet su sąlyga, kad nebus didelio lietaus, bus šilta ir saulėta, tada ir iš laukų pavyks surinkti viską.
„Panašu, kad šie metai bus vieni iš tų, kai bendrai bus geresni derliai. Ne tik javų, bet ir uogų, daržovių. Tai, ką matome laukuose, yra tikrai neblogai. Derliaus potencialas yra labai geras. Klausimas tik, ar tas derlius atsidurs aruoduose, nes yra laukų, kur varpos jau guli ant žemės – jeigu nebūtų lietaus, staigaus vandens kiekio, vėjo, jos laikytųsi. Jeigu dar stipriai palis, grūdai bus „nukulti“ arba permiks. Kad dabar akys džiaugiasi, nereiškia, kad tikrai džiaugsimės turėdami galutinį rezultatą“, – BNS pasakojo ūkininkas.
Tuo metu A. Macijauskas abejoja rekordiniu derliumi: „Jokių rekordų nebus. Pamirškite juos. Rekordai jau buvo pasiekti. Dabar juos įveikti bus sunku: trąšos brangios, negalima naudoti daugelio priemonių, siekiama ekologijos.“
A. Macijauskas sako, kad jau liepos pabaigoje ar rugpjūčio vidury bus pasėti žieminiai rapsai.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ataskaitoje apie šių metų derliaus prognozes nurodoma, kad žieminių kviečių ir rugių derlingumas prognozuojamas artimas arba net šiek tiek didesnis nei daugiametis vidurkis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4
Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3
Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6
Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1
Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augo
Nepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
-
Registrų centras: vien tik gruodį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – ar NT rinka atsigauna?
Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 114,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 1,3 proc., arba 1,5 tūkst. daugiau nei 2023 metais, trečiadienį skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. ...