- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai būsto paskoloms atriekia daugiausiai pinigų euro zonoje. Esame vieninteliai, kurie perkopė 4 proc. palūkanų ribą. Mažiau moka ir latviai, ir estai, ir vokiečiai. Ekspertai skaičiuoja, kad per trisdešimt metų už šimto tūkstančių eurų paskolą lietuviai sumokės maždaug 20 tūkst. eurų daugiau nei kitų šalių gyventojai, pasakojama LNK reportaže.
Būsto paskolų ekspertė analizuoja, kaip per penkiolika metų keitėsi palūkanos. Panašus į dabartinį EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma) buvo tik 2009 metų pradžioje.
„Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR yra 2,7 proc., praktiškai – 2,8 proc.“, – teigė būsto paskolų ekspertė Laura Šeškienė.
Tai reiškia, kad svarstantys apie būsto paskolą, su dabartiniu EURIBOR ir bankų marža turėtų nusiteikti jau 5 proc. palūkanoms.
„Tai tikrai nėra pats pigiausias palūkanų metas. Tie geri laikai, kurie buvo prieš kelerius metus, bent kol kas yra pasibaigę“, – situaciją komentavo L. Šeškienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nors būsto paskolos brangsta visoje Europos Sąjungoje (ES), aiškėja, kad lietuviai iš visų moka didžiausias palūkanas. Lapkričio mėnesį buvome vieninteliai, perkopę 4 proc. ribą ir mokėjome vienu procentu daugiau už euro zonos vidurkį.
„Lietuvos gyventojai sumokėjo 73 tūkst. eurų palūkanų. O jei imtume kitos kokios nors euro zonos gyventojus, tai jie yra sumokėję apie 50 tūkst. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad 23 tūkst. eurų palūkanų lietuviai sumoka daugiau už 1000 tūkst. eurų paskolą per trisdešimt metų“, – savo skaičiavimus dėstė ekspertė.
Lietuvos Bankų asociacijos (LBA) teigimu, skolinimasis Lietuvoje atrodo brangiausias, nes mūsų rinkoje dominuoja kintamosios palūkanos. O kitose šalyse jos – fiksuotos.
Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto rinka.
„Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. būsto paskolų yra išduota su kintamomis palūkanų normomis. Tai yra, kuomet žmonės susiejo savo palūkanų normas su EURIBOR 6 mėnesių, o kartais ir 3 mėnesių. Dėl to EURIBOR pakilimas iškart pasimato“, – aiškino LBA vadovė Eivilė Čipkutė.
Ekonomistai turi savo paaiškinimų, kodėl lietuviškos palūkanos didžiausios.
„Pagrindinė priežastis ir problema yra konkurencijos trūkumas bankų sektoriuje“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Palūkanos sparčiai auga ir dėl to, kad neperkaistų nekilnojamojo turto (NT) rinka. Be to, bankai jau kurį laiką priversti kaupti didesnį rezervą netikėtoms rizikoms.
„Praėjusiais metais buvo įdiegtas papildomas rezervas, kuris reguliuoja bankų kreditavimo sistemą. Buvo imtasi tam tikrų ribojimo priemonių, kad taip stipriai nekaistų NT rinka“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto peržengta 4 proc. riba – ne pabaiga. Už būsto paskolas lietuviams teks atriekti dar daugiau pinigų.
„Čia tikrai nėra pabaiga, kadangi Europos centrinis bankas, labai tikėtina, iki vasaros pabaigos kels bazines palūkanas. Paskui jų nemažins“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Anot bankininkų, didelės palūkanos šią akimirką apsunkina žmonių gyvenimą, bet ateityje tai leis sumažinti būsto kainas. Tačiau kam našta per sunki, gali kreiptis į paskolų davėjus ir persiderėti dėl geresnių sąlygų.
„Tas laikas visada yra tinkamas derėtis. Sakyti, kad kažkam dabar geriausias laikas, būtų naivu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ar bankai ryžtasi mažinti maržas neatsako.
„Mes asociacijoje kainos klausimų nediskutuojame. Individualiai nustatome“, – trumpai pakomentavo E. Čipkutė.
Dėl kylančių palūkanų vėluojančių paskolų skaičius išaugo tik procentu. Tačiau Lietuvos bankas (LB) pastebi kitą tendenciją.
„Matome, kad būsto paskolos išduodamos šiek tiek rizikingesnės. Tai yra išduodamos su mažiau atsakingais skolinimosi standartais, su ilgesne paskolos trukme“, – kalbėjo LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.
Europos centrinis bankas dar kartą kelti bazines palūkanų normas žada vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra: 2025-ųjų biudžete reiktų priemonių didesnių akcizų poveikiui sušvelninti
Seimui priėmus Gynybos fondo paketą, kuriame, be kita ko, krašto apsaugą numatyta finansuoti padidinant akcizus kurui, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitų metų valstybės biudžete turi būti priemonės, kaip sušvelnint...
-
Ministerija: nuo rugpjūčio 30 dienos nebeveiks „E. sąskaita“, ją keičia SABIS
Nuo pirmadienio prasidėjo perėjimas prie SABIS – Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos, kuri pakeis informacinę sistemą „E. sąskaita“. Pastaroji veiki nustos rugpjūčio 30 d., pranešė Ekonomikos ir inovacij...
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu2
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės2
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems33
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...