- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. Esą tokių priemonių Europos centrinis bankas imasi dėl neslūgstančios infliacijos. Tačiau kai kurie ekonomistai mano, kad Europos centrinis bankas – jau ir dabar gerokai persistengė. Kiek ilgai tiek spaudimą atlaikys gyventojai, verslai, aiškinasi LNK.
Lietuvoje paskolas bankui turi kas penktas gyventojas. Šiaulietis Gintautas dėl įsipareigojimo bankui apsisprendė prieš du su puse metų.
„Viskas atrodė labai gerai. Pasiimu paskolą, moku 240 eurų per mėnesį, ir taip bus visada“, – sakė kalbintas šiaulietis Gintautas Jazdauskas.
Pabrangus paskoloms, mėnesinė įmoka bankui pabrango iki 300 eurų.
„Tai ženkliai pasijaučia, kai tavo pajamos yra apie 1000 eurų į rankas. Tie 60 eurų – skaudu“, – aiškino kalbintas G. Jazdauskas.
Pirmą kartą Lietuvoje po ilgos pertraukos užfiksuota defliacija. Tai reiškia, kad gegužę kainos mažėjo. Tačiau paskolų turėtojai lengviau atsikvėpti negalės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Palūkanos didės tol, kol bus užtikrinta infliacija euro zonoje ir vidutiniu laikotarpiu grįš į 2 proc. tikslą. Sustabdyti ar pakenkti ekonomikai nėra tikslas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mūsų nuomone, palūkanos jau yra per daug pakeltos euro zonoje“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tas pabrangimas – kaip iš dangaus ir niekas nieko negali padaryti. Esi tos situacijos įkaitas“, – sakė G. Jazdauskas.
Europos bankas 25 baziniais punktais paskutinį kartą didino gegužės pradžioje. Per nepilnus metus palūkanos didėjo beveik 4 procentiniais punktais. Jos kils ir birželį.
Lietuvos bankas skaičiuoja, jeigu palūkanų norma padidės iki 4 procentinių punktų, tai daugiau nei pusei paskolų turėtojų, bankui teks mokėti iki 100 eurų daugiau. Maždaug penktadaliui nuo 100-200 eurų. Yra ir tokių, kuriems bankui teks mokėti 300 ir daugiau.
Tas pabrangimas – kaip iš dangaus ir niekas nieko negali padaryti.
„Mes matome, kad infliacija yra didesnė nei 2 proc. tikslas“, – teigė G. Šimkus.
Gegužės mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 8 proc. Lietuvoje beveik 11 proc.
„Palūkanų normų kėlimas turi mažai įtakos infliacijai. Patirtis rodo iš istorijos, nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų, kad centriniai bankai niekada „nepataiko“ ir dažniausiai tas palūkanų normų kėlimas pavirsta į recesiją“, – akcentavo N. Mačiulis.
„Jeigu augs ir augs, tai žmonėms, kurie turi mažas pajamas, gali būti bankrotas“, – sakė G. Jazdauskas.
Lietuvos bankų asociacija jokių bankrotų kol kas nemato.
„Gyventojai tvarkingai moka savo paskolas, nematome, kad būtų susidarę sunkumų. Gyventojams duodame testą prieš suteikdami paskolą su 5 proc. padidėjimu. Tokiu būdu tikriname, ar nebus problema gražinti paskolos net ir padidėjus palūkanoms“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas gyventojai gali susimokėti, bet jiems jau lieka mažiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms. Pavyzdžiui, išlaidos laisvalaikio prekėms, buitinei technikai, kompiuterinei technikai yra sumažėjusios penktadaliu“, – sako N. Mačiulis.
Anot G. Šimkaus, šalies bankai stabilūs ir atsilaikytų nepalankioms aplinkybėms.
„Krizės nenumatome, o prognozes aptarsime birželio viduryje“, – akcentavo G. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...