- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau netrukus būsto paskolų teikėjus galėsime keisti taip, kaip keičiame mobiliojo ryšio operatorius. Taip sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė. Jau ateinantį rudenį Seimą pasieks būsto refinansavimo įstatymo pataisos. Ką tai duos gyventojams ir kaip tai veiks, pasakojama LNK reportaže.
– Kaip tai veiks?
– Būsto paskola yra ilgiausiai trunkantis žmogaus įsipareigojimas, trukmė gali būti ir 30 metų. Kai žmogus pasiima būsto paskolą, labai retai keičia būsto paskolos tiekėją, banką, iš kurio yra pasiėmęs paskolą.
Lemiama, kad su kokia kaina žmogus užsifiksuoja, tokią jis ir turi mokėti, o aplinkybės keičiasi, būsto palūkanos keičiasi, maržos keičiasi.
Galbūt praėjus tam tikram laikui, pas kitą finansuotoją, banką ar kitą įstaigą, būtų galima gauti pigesnę paskolą.
– Paskambinti į kitą banką ir sakyti, kad nori būti jų klientas?
– Šiai dienai, kad žmogus galėtų pasikeisti finansuotoją, reikia eiti pas naują finansuotoją, gauti geras sąlygas, grįžti į savo banką, pasiimti duomenis apie paskolos likutį, turi gauti banko, su kuriuo jau turi sutartį, sutikimą, reikia iš naujo daryti turto vertinimus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Viskas kainuoja apie tūkstantį eurų ir užtrunka procedūriškai, tai yra sudėtingas procesas.
Priėmus tokius įstatymo pakeitimus, kokius dabar rengiame su Lietuvos banku, užtektų nueiti pas naują finansuotoją, naujas finansuotojas gautų visą reikiamą informaciją iš banko, kuriame žmogus turi būsto paskolą ir visas sąlygas galėtų tiesiog persikelti, žmogui tai nieko nekainuotų.
Iš proceso ketiname eliminuoti didžiąją dalį veiksmų, kurie kainuodavo kaštus, bet nekurdavo vertės.
Likusią sumą, pagal dabartinę situaciją iki 20 proc., turėtų padengti naujas finansuotojas.
– O kas sumokės tuos pinigus?
– Kadangi jau žmogus yra sudaręs vieną būsto paskolą su finansuotoju, tie veiksmai kaip pavyzdžiui turto vertinimas yra atliktas.
Yra žingsniai, kuriuos kartoti nebūtinai yra tikslinga, kurie turėtų būti kartojami, jei sudaroma nauja sutartis. Nuo tūkstančio eurų liktų tik 200 eurų notarinių, perregistravimo išlaidų, kurios yra būtinos.
Jas padengtų naujasis finansuotojas, žmogui tai nieko nekainuotų. Nuėjęs pas naują finansuotoją žmogus vertintų, ar pasiūlymas, kurį jis gauna, yra finansiškai naudingesnis už dabartinį.
Jeigu pasižiūrėsime į skaičius, paskolą sudaro marža, nekintanti dalis ir kintanti palūkanų norma. Maržų pikas buvo maždaug 2000-iais metais, tuomet marža siekė 2,4 proc.
Dabar maržos yra pakritusios, nes 2020 metais nauji kreditoriai, kurie nebuvo aktyvūs šioje rinkoje, pradėjo siūlyti šias paslaugas. Dabar marža yra apie 1,65 proc.
– Galbūt maržos pakrito ir dėl to, kad Euro zonoje pakrito palūkanos?
– Palūkanos ir yra ta kintama dalis, kuri keičiasi. Marža yra ta dalis, kuri nekinta, ją žmogus nuolatos moka tokią pačią.
Tai reiškia, kad jei žmonės pasiėmė paskolą piko metu, jų kintama dalis keičiasi.
– Kas gali pasinaudoti tokiu nauju refinansavimu?
– Būsto paskolų turėtojai, kuriems tai būtų naudinga, bent pusė žmonių, kurie šiuo metu turi būsto paskolą, jų marža yra didesnė negu rinkos vidurkis.
Teoriškai, jie galėtų gauti pigesnį pasiūlymą. Apie 160 tūkst. žmonių galėtų pasinaudoti šituo pasiūlymu.
O naujus pasiūlymus gali teikti ir nauji rinkos žaidėjai, ir dabartiniai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...