- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos, namus palikę vaikai – tokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai, įvertinę apklausų duomenis, išskyrė pagrindines priežastis, kodėl sėsliais laikomi lietuviai visgi ryžtasi kraustytis į kitus namus.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių pirmajame nuosavame būste įsikuria visam gyvenimui. Daugelis lietuvių su baime priima pokyčius, tad nelinkę dažnai keisti gyvenamosios vietos, nebent tam būtų rimta priežastis. Kitaip nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kur nekilnojamojo turto savininkai būstą keičia kas penkerius septynerius metus“, – įžvalgomis dalijasi Evaldas Narbuntovičius, domoplius.lt projekto vadovas.
Būsto keitimo priežastys gali būti įvairios, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pateikia dažniausiai pasitaikančias ir būdingas lietuviams.
-
Padidėjusi šeima. Padidėjęs šeimos narių skaičius yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurias įvardija didesnio būsto ieškantys pirkėjai. E. Narbuntovičius sako, kad, pagausėjus šeimynai, neretai nekilnojamasis turtas tampa per ankštas ir daugelis nusprendžia gyventi didesniame bute ar persikraustyti į namą.
-
Pokyčiai asmeniniame gyvenime. Tai dažna būsto keitimo priežastis. Apsisprendus gyventi kartu su partneriu (partnere) ar susituokus, neretai vienai iš pusių ar abiem tenka savo turimą būstą parduoti. Žinoma, galima ir atvirkštinė situacija – skyrybos. Tuomet išsikraustyti tenka vienam iš buvusių sutuoktinių.
-
Užaugę vaikai. Vaikai užaugo, sukūrė savo šeimas ir paliko tėvų „lizdą“. Nenorėdami daug lėšų skirti būstui išlaikyti, tėvai nusprendžia persikraustyti į mažesnį butą. Dažniausiai pageidaujama būsto pirmame ar antrame aukšte, kad jiems būtų lengviau užlipti laiptais.
-
Pasikeitusi darbo vieta ir padidėjęs atlyginimas. Būsto keitimui įtakos turi ir pasikeitusi darbo vieta ar padidėjęs atlyginimas. „Lietuvoje atstumai tarp miestų nėra dideli, tačiau vis dažniau Vilniuje darbą gavęs kaunietis pasiryžta keisti gyvenamąją vietą. Tokiu atveju neabejotinai sutaupomos laiko sąnaudos”, – sako domoplius.lt atstovas.
-
Pirmas būstas – klaida. Nekilnojamojo turto savininkams dažnai pasirodo, kad pirkdami pirmąjį būstą jie padarė klaidą ir dabar norėtų ją ištaisyti. Pavyzdžiui, naujieji būsto savininkai iš pradžių manė, kad pakaks dviejų kambarių buto, tačiau ilgainiui pastebima, kad vietos yra per mažai ir reikia trijų ar keturių kambarių buto.
-
Gyvenimo būdo pokyčiai. Būsto keitimą lemia ir gyvenimo būdo pokyčiai. Vietoj nuosavo nekilnojamojo turto žmonės renkasi keliones, širdžiai malonią veiklą ir norą būti kuo mažiau atsakingi. Nuosavas būstas jiems praranda prasmę.
-
Vyresnių žmonių norai. Vyresnio amžiaus žmonės didėjant metų naštai nori kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Tėvai nori būti arčiau savo vaikų, seneliai – arčiau vaikų ir anūkų. Taigi būstas parduodamas ar išnuomojamas ir tėvai persikrausto pas savo vaikus ar bent jau įsikuria jų kaimynystėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...