Būsto pirkimas: atskleidė, kiek galite nusiderėti

  • Teksto dydis:

Pora metų stagnavusi nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigauna. Ekspertai pastebi, kad žmonės po ilgo laiko vėl ima dairytis būsto ne tik sau, bet ir investicijai. Taip pat dėl sumažėjusių palūkanų gyventojai drąsiau skolinasi.

Ar rinka sugrįžta į pardavėjų rankas, ir kaip artimiausiu metu gali keistis nekilnojamojo turto kainos, pasakojo brokeris Vaidas Mickus.

– Atrodė, kad ypatingai aktyvi buvo antroji metų pusė, kai tikrai pasijautė, jog palūkanų mažėjimas davė efektą. Pirkėjai tapo aktyvesni, pradėjo priimti drąsesnius sprendimus dėl pirkimo. Iki tol sprendimai dėl karo ir aukštų palūkanų būdavo priimami lėčiau.

– O kaip dėl kainų? Kurį laiką jos beveik nesikeitė. Ar aktyvesnis antrasis pusmetis atsispindėjo augančiomis kainomis?

– 2023 m. kainos iš esmės neaugo – išliko stabilios. 2024 m. prestižiniame segmente kainos pradėjo augti, tačiau vidutinės ekonominės klasės būstai vis dar stovėjo vietoje. Tikėtina, kad kitais metais jos taip pat pradės augti.

– Ar galite išskirti regionus, kuriuose kainos kyla?

– Apie kitus miestus nedaug galiu pasakyti, nes daugiausia dirbame su Vilniumi. Vilniuje kainos stabiliai auga. Tuo tarpu pajūryje kainos nebeauga, pirkimo vajus ten jau nurimo, todėl situacija dabar ramesnė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

– Kiek dar realiai pirkėjas gali nusiderėti?

– Kiekviena situacija yra labai individuali. Kai bendraujame su nekilnojamojo turto savininkais, dažnai girdime: „Kaimynas prašo tiek, vadinasi, aš galiu prašyti dar daugiau.“ Tačiau skelbimuose pateikiamos kainos ne visada atspindi realią situaciją. Labai svarbu teisingai nustatyti pradinę kainą pagal rinkos situaciją. Tuomet derybos nebūna didelės arba jų visai nereikia – kartais skirtumas siekia vos kelis šimtus eurų.

– Vidutiniškai kiek kaina skelbime būna didesnė nei reali pirkimo kaina?

– Įprastai apie 5 proc.

– Ar žmonės dažniau perka grynaisiais, ar ima banko paskolas?

– Šiuo metu daugiau sandorių vyksta su banko paskolomis, nes mažėja tiek EURIBOR, tiek bankų marža. Nors tikslios statistikos neturiu, didžioji dalis sandorių vyksta su paskolomis. Tačiau pernai buvo ir tokių brangių sandorių, kur žmonės pirko iš savų lėšų.

– Ar žmonės perka būstus dažniau sau, ar kaip investicinį objektą?

– Pastaruoju metu investicinių pirkimų sumažėjo, matyt, dėl karo poveikio ir susidomėjimo kitomis rinkomis. Dabar baimės mažėja ir pirkėjai, besidairantys būsto investicijai, po truputį grįžta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

– Kokio dydžio nekilnojamąjį turtą dažniausiai perka investicijai?

– Dažniausiai 40–50 kv. m dviejų kambarių butus. Tačiau aš patarčiau investuotojams rinktis didesnius butus, nes tokių nuomos rinkoje trūksta. Ypač tai aktualu turint omenyje, kad Lietuvoje apsistos daug atvykstančių Vokietijos kariuomenės personalo žmonių.

– Kaip pradėjote šiuos metus? Ar galime ką nors prognozuoti?

– Metai bus aktyvūs. Net po švenčių žmonės greitai įsitraukė – jau praėjusią savaitę turėjome daug apžiūrų, skambučių ir derybų. Pasirašomos preliminarios sutartys.

– Ar didėjantis aktyvumas gali lemti spartesnį kainų augimą?

– Manau, kad kainos augs, tačiau šis augimas nebus didelis. Vystytojų atsargos pastaruosius metus augo, o tik praėjusio metų ketvirčio pabaigoje jos pradėjo mažėti. Šiuo metu Vilniuje yra apie 4 tūkst. butų naujuose projektuose, tad kainos augs, bet be didelio šuolio.

– Jūs visada sakote, kad kainos augs. Ar tai nėra skatinimas pirkti dabar?

– Pajamos auga, statybos kaštai didėja, palūkanos mažėja – ilguoju laikotarpiu kainos tikrai nemažės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių