- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naftos kainos pasaulinėje rinkoje nusirito į jau seniai pamirštas žemumas ir tai jau matosi degalinių švieslentėse. Kodėl kai brangsta benzinas ir dyzelinas, tai iškart jaučiasi ir per prekių bei paslaugų brangimą, o kai degalų kainos mažėja, kitų prekių kainos arba nemažėja arba krenta vos vos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.
– Tas amžinasis klausimas – kodėl tos degalų kainos krentančios niekada nemažina prekių ir paslaugų kainų?
– Na, suprantate, kitas dalykas yra tas, kad kai jos kyla, ne visada prekių kainos taip pat auga. Jos auga tada, kai kuro kainų kilimas viršija prognozes. Kai nustatomos kainos, verslas visada apskaičiuoja numatomą naftos ir naftos produktų kainą tam tikram laikotarpiui į priekį ir pagal tai nustato kainas. Dabar, kai nafta pinga, o atitinkamai ir kuras pinga, nėra jokios stiprios intencijos mažinti kainas, nes laikome tai, kad pigesnė energetika suteikia galimybę sumažinti kitus kaštus. Tokiu būdu išlaikome konkurencinį pranašumą, o vėliau galėsime geriau konkuruoti kainomis su kitais konkurentais. Tai tarsi pauzė, kurios mes troškome ir gavome.
– Kiek ilgai žemos kainos degalinėse laikysis ir kas jas gali padidinti?
– Na, suprantate, dabar, jei pažiūrėsime, turime sutapimą – prasideda rugsėjis, baigiasi atostogos, reiškia naftos produktai kažkiek yra linkę pigti. Jei žaliava išlieka tokiame pačiame lygyje, pasibaigus atostogų sezonui, mažmeninė kaina linkus smukti. Bet šiuo metu kuro kaina yra ganėtinai žema, ji yra nulemta pigios žaliavos. Žaliavos kaina taip pat stipriai nukrito.
– „Brent“ rūšies naftos kaina vakar rinkose nusirito iki 70 dolerių už barelį. Kas tai lėmė? Nes pasauly neramumų yra.
– Na, yra, bet jokių naujų įvykių nėra. Tie patys kariniai konfliktai tęsiasi. Tas pats neaiškumas dėl Kinijos ir Taivano. Jei pažiūrėsime, kas įvyko ir kas slepiasi už šių reikalų, tai prognozių klaidos. Buvo prognozuojama, kad Kinijos ekonomika pirks tam tikrą kiekį naftos, bet birželio, liepos mėnesiais kinai pirko šiek tiek mažiau naftos nei buvo tikėtasi. Tai rinkose susiformavo perteklinė pasiūla ir tai nulėmė kainos kritimą. Prognozavimo klaidos lėmė, kad nafta dabar pigi. Jei kinai toliau pirks mažiau naftos, nei prognozuota, ko gero, bus sumažinta gavyba, ir kainos atsistatys link 80 dolerių už barelį – priimtino tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tai signalas, kad pasaulio ekonomika lėtėja? Jei kinai perka mažiau naftos, kai kurios šalys taip pat stabdo savo pramonę. Mūsų verslininkai sako, kad laikomės gerai, bet pasaulis nevažiuoja taip gerai.
– Pasaulis galbūt nevažiuoja taip gerai, kaip buvo optimistinėse prognozėse, bet tai nėra katastrofiška. Kinijos ekonomikai buvo prognozuotas 5,1 proc. augimas, bet realiai buvo 4,7 proc. Tai nėra didelė paklaida. Klausimas, kodėl kinai sumažino apsirūpinimą naftos produktais kelis mėnesius, lieka atviras. Tai spekuliacija, galbūt jų vartojimas lėtėja. Jei kinai atstatys pirkimus, paklausa sugrįš ir gavybos nereikės koreguoti. Jei ne, OPEC, pagrindinis tiekėjas Kinijai, šiek tiek sumažins gavybą. Ir labiau sumažins negu buvo planavę. O tokiu atveju, sumažinus pasiūlą, kaina vėl atsistatys iki kokių 80 dolerių už barelį ir tai bus naudinga visiems.
– Kiek realu, kad ta kaina judės viena kryptimi – arba į tą COVID-19 laikų lygį, kai barelis kainavo tarp 20-30 dolerių, arba į Ukrainos karo pradžios lygį, kai kaina siekė 120-130 dolerių už barelį?
– Nei vienas. Pirmiausiai, kai buvo labai pigi nafta COVID-19 laikais, tai lėmė labai prastus energinių kompanijų finansinius rezultatus. Vėliau, kai prasidėjo energijos išteklių krizė, jos, savotiškai, bandė atsigauti ir susigrąžinti tai, ką prarado per COVID-19 laikotarpį. Tačiau visi išmoko pamoką, kad jeigu labai pabranginsime energinius išteklius, tai pakirsime ekonomikų konkurencingumą, kurios perka iš mūsų tuos išteklius. Todėl atsirado noras rasti priimtiną kainą, kuri padėtų subalansuoti tiek pardavėjų biudžetus, tiek pirkėjams leistų toliau augti.
– Ar dabar verta važiuoti ir užsipilti pilną baką, ar dar palaukti, nes kaina gali dar labiau kristi?
– Žiūrėkite, šiuo metu galiu pasakyti vieną dalyką: taip, kuras yra pigus, ir, ko gero, apskaičiavus, kiek už vidutinę algą galime nusipirkti kuro, rezultatai yra įspūdingi. Šio rugsėjo pradžios duomenimis, vienas lietuvis už vidutinę algą gali nusipirkti 996 litrus dyzelio. Palyginimui, 2019 metais rugsėjo pradžioje tai buvo tik 693 litrai dyzelio. Ko gero, atsižvelgiant į mūsų pajamas, kuras Lietuvoje niekada nebuvo toks pigus kaip dabar. Mes galime nusipirkti daugiau kuro nei bet kada anksčiau. Jeigu norime, galime paversti jį žele ir naudoti mitybos reikmėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas50
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...