- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pripildyti benzino baką mūsų šalyje šiuo metu kainuoja maždaug 10 eurų pigiau nei praėjusios vasaros pabaigoje. Dėl keliais centais pigesnio dyzelino nebeapsimoka važiuoti į Lenkiją, o benzinas mūsų šalyje net pigesnis. Apie tai, kaip kainos Lietuvos degalinėse keisis ateityje ir kokią įtaką degalų kainoms artimiausiu metu turės konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei mažėjanti naftos gavyba, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Pricer LT“ įkūrėju Arūnu Vizicku.
– Lyginant su regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės, apyligės – kokia čia situacija?
– Jeigu lyginti su šiaurės kaimynėm – Latvija ir Estija, tai pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoj, sakykim, mes jau pralošėm dyzeliu. Jeigu žiūrėti pagal visą Europą, mes neišsiskiriam kažkuo stipriai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galim šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet jau nebe stebuklai. Jeigu kalbėti apie kainų tendencijas, tai šiandien dienai turbūt kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas – ekonomikos recesija, turbūt dėl to mes turime šiek tiek mažesnes kainas. Bet taip pat niaukiasi dangus, kas liečia naftos pasiūlą. Jau kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 m. galimai mes pradėsime stigti naftos. Mes turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono. Ne tik sukelia rizikas, bet ir išbrangina, nes laivai, užuot plaukę trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka plaukti aplink Afriką.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Įtampa Artimuosiuose Rytuose visąlaik lemia tą kainų šuolį. Tai šiuo atveju to didesnio kainų pakilimo kol kas nėra dėl ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai?
Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.
– Taip, aš sakyčiau, čia net ne mūsų šalyje, o visam pasauly. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, mes turėtume turbūt kainų šuolį. Šiandien dienai mes to šuolio nematom, tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad mes turime pakankamai atšiaurias sąlygas, šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose JAV, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Bet visgi ta recesinė nuotaika visa tai sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar turbūt tokį įdomų efektą, kad dyzelis pasidarė 10 centų brangesnis nei benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai, prieš kokius porą metų, jis būdavo 10 centų pigesnis. Mes turim turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių degalinių ir tinklinių degalinių. Šiandien dienai tas skirtumas siekia kažkur apie 10 proc. Labiausiai jis pasireiškia suskystintų dujų kainose – kainų skirtumas siekia iki 24 proc. Kalbant apie perspektyvas, tai, tiesą skant, jų išgavėjai norėtų kainas kilstelėti dėl visų šitų aplinkybių, bet nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis. Nes kalbama apie tai, kad palūkanos pradės mažėti, bet, tiesą sakant, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankama gilioj duobėj. Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.
– Ar 2025 m. galima pavadint kaip ir lūžio metais? Dabar turime galbūt tam tikrą naftos perteklių, vėliau jos stygius gali atsirasti. Jeigu ekonomika kils, tai ateities prognozėj galime matyti vis dėlto didesnius skaičius, mažesnių kuro kainų turbūt sunku tikėtis – kaip jūs prognozuotumėt?
– Taip ir šitoj vietoj alternatyvos kol kas neblizga. Turiu omeny vėjo energetiką, saulės energetiką. Tiesą sakant, ji yra labai priklausoma nuo oro sąlygų. Kitas dalykas, elektromobiliai pasirodė labai prastai prie šalčio, dalis jų neužsivedė ir pakrauti nebuvo kur. Tai mes dar esame tokioj sunkioj stadijoj, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiom kainom, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad mes galėtume jas saugoti arba turėti perteklių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...