- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvenantys šalia oro uostų ar geležinkelių išgyvena nuolatinį roko koncertą ar diskoteką. Triukšmas čia gali siekti daugiau nei 100 decibelų. Tačiau tokiems gyventojams triukšmingi kaimynai siūlo tūkstančius eurų siekiančias kompensacijas. Ar jos priklauso ir tokiu atveju, jei gyvenate už dešimties kilometrų, bet lėktuvas leidžiasi virš jūsų galvos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriumi Arnu Dūmanu.
– Oro uostas yra triukšminga vieta, tačiau šiuo metu ši teritorija, galima sakyti, yra išskirtinė.
– Taip, ji dar nėra pilnai paruošta veiklai. Tam ruošiamės vasario 4 d. atidarymui ir, savaime suprantama, čia truputį tyliau, nes statybos darbai jau baigti, o dabar testuojame įrangą bei technologijas. Šiuo metu čia ramiau.
– Galima sakyti, kad, atidarius naują terminalą, triukšmo bus daugiau. O gyventojams, kurie yra jūsų kaimynai, priklauso kompensacijos?
– Taip, kompensacijos yra numatytos trims pagrindinėms teritorijoms. Trys skirtingos teritorijos turi šiek tiek skirtingas kompensavimo sąlygas. Arčiausiai gyvenantiems asmenims bei tam tikroms įstaigoms, tokioms kaip poilsio paskirties objektai ar mokyklos, kompensacijos yra ženkliai didesnės. Jos apima ne tik langų keitimą, bet ir tam tikrų vėdinimo sistemų įrengimą ir panašiai. Gyventojams, kurie gyvena toliausiai, kompensacijos numatytos tik už langų keitimą.
– Kiek toli turi būti gyvenama nuo oro uosto, kad priklausytų kompensacija? Mes turime išskirtinę situaciją visoje Europoje – Vilniaus oro uostas yra labai arti miesto centro, praktiškai vos 9-10 km nuo pagrindinės miesto aikštės. Galbūt ir tie gyventojai, kurie gyvena miesto centre arba šiek tiek toliau, tačiau virš jų galvų leidžiasi lėktuvai, taip pat galėtų gauti kompensaciją?
– Taip, iš esmės skrydžių žemėlapiai turi kilimo ir tūpimo taką, jie eina tiek į miesto pusę, tiek į kitą pusę. Jei pasižiūrėtumėte mūsų svetainėje ltou.lt triukšmo apsaugos zonas, matytumėte, kaip žemėlapiai išsiplečia būtent į miesto pusę. Iš esmės, lėktuvas, skrendantis iš miesto pusės ar kylantis į miesto pusę, patenka į tam tikras gyvenamąsias teritorijas. Šios teritorijos užima gana didelius plotus – kalbame apie šimtus hektarų Vilniaus mieste.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima nesinaudoti statybinėmis medžiagomis triukšmui mažinti ir tiesiog gauti kompensaciją kaip žalą dėl patiriamo triukšmo?
– Modelis yra sudėliotas taip, kad gyventojas, patyręs tam tikras išlaidas, pavyzdžiui, dėl langų keitimo, gali kreiptis į mus, pateikdamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Mes reikalaujame pateikti tam tikrus dokumentus, kurie įrodo šias išlaidas. Kompensacija nėra išmokama iš anksto ar už būsimus darbus. Pateikti dokumentai turi patvirtinti, kad gyventojas įsigijo kompensuojamas medžiagas, pavyzdžiui, langus ar vėdinimo sistemas. Atsižvelgiant į išlaidų dydį, yra nustatytas kompensavimo mechanizmas ir maksimalios galimos kompensacijos sumos.
Gyventojams, kurie gyvena toliausiai, kompensacijos numatytos tik už langų keitimą.
– Į kokią kompensacijos sumą žmogus gali pretenduoti? Kaip ir sakote, yra nustatytos maksimalios ribos.
– Pavyzdžiui, tolimiausioje, trečioje zonoje maksimali kompensacijos suma yra 2400 eurų vienam namų ūkiu. Tai vienkartinė kompensacija, kuria galima pasinaudoti tik vieną kartą. Tuo tarpu artimiausiose teritorijose kompensacijoms nėra nustatytos ribos. Tokiu atveju vertinama individualiai – ar buvo keisti langai, šiltintas fasadas dėl triukšmo, ar įrengtos vėdinimo sistemos, kurios padeda išvengti triukšmo, neatidarinėjant langų. Šiose teritorijose viskas vertinama individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus. Matome jau dabar, kad kreipiasi žmonės, jau esam ir patvirtinę tas maksimalias, pavyzdžiui, trečioj teritorijoj 2400 eurų išmokas jau net keliems pareiškėjams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje9
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras22
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai65
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus36
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų2
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...