- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta ženkliai didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, bus tvarkoma daugiau kultūros paveldo objektų, Lietuvos kultūros taryba (LKT) galės paskirstyti daugiau lėšų kultūros ir meno projektams, teigia Kultūros ministerija. Tokį 2022 m. valstybės biudžeto projektą trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, vienas reikšmingiausių šio biudžeto projekto akcentų – kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 mln. eurų. „Nuosekliai siekiame Vyriausybės programoje numatyto tikslo padidinti kultūros ir meno darbuotojų užmokestį. Šie papildomai skiriami 13,5 mln. eurų yra pirmasis žingsnis, kuris jau sukurs apčiuopiamą pokytį, – sako S. Kairys. – Tikimės, kad šalies savivaldybės savo ruožtu taip pat prisidės prie kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo. Skaičiuojame, kad kartu su savivaldos indėliu kultūros sektoriaus darbuotojams atlyginimai kitąmet galėtų vidutiniškai augti 9,5 proc.“
Kitų metų biudžete taip pat suplanuota didinti nacionalinių ir kitų Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų biudžetą: joms papildomai numatoma skirti 10,5 mln. eurų. Pasak kultūros ministro, šios lėšos leis kultūros įstaigoms geriau pasirengusioms grįžti į visavertį kultūrinį ritmą ir įgyvendinti ambicingus kūrybinius sumanymus.
„Nevyriausybinis kultūros ir meno sektorius, kuris yra ypač reikšminga bendro kultūrinio lauko dalis, pastaruoju metu taip pat patyrė didžiulių iššūkių. Didesnis LKT biudžetas šio sektoriaus atstovams padės lengviau susidoroti su pandemijos pasekmėmis ir vėl visu pajėgumu realizuoti savo idėjas“, – teigia S. Kairys. 2022 m. biudžeto projekte LKT biudžetą numatyta didinti 1,6 mln. eurų.
Paveldo objektams tvarkyti kitąmet taip pat bus skiriama kur kas daugiau lėšų nei iki šiol, sakoma Kultūros ministerijos pranešime. 2022 m. biudžeto projekte Paveldotvarkos programai papildomai numatyta skirti 1,5 mln. eurų. Planuojama, kad iš viso paveldotvarkos sričiai skiriamas biudžetas kitąmet sieks 8 mln. eurų. Kultūros ministras pabrėžia, kad paveldui skiriamos lėšos reikšmingai auga jau antrus metus iš eilės. Tai – didelis postūmis siekiant efektyvaus pokyčio paveldotvarkoje.
Kitų metų biudžete taip pat yra numatytos lėšos išpirkti dviem unikaliems paveldo objektams – Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatams. 2022 m. valstybės biudžete šiems objektams numatoma skirti 4,5 mln. eurų. Iš jų 3,5 mln. eurų bus skirti pastatams išpirkti, likusi suma bus panaudota skubiausiems remonto darbams atlikti, leisiantiems stabilizuoti pastatų būklę ir dalį objektų atverti lankytojams.
Kultūros ministerija siekia stiprinti ir tarptautines kultūros pozicijas, todėl kitų metų biudžete numatomas papildomas finansavimas Lietuvos kino centrui ir Lietuvos kultūros institutui. Siekiant užtikrinti nacionalinės kino industrijos gyvybingumą, šiai sričiai kitąmet papildomai bus skiriama apie 1,3 mln. eurų, o Lietuvos kultūros instituto biudžetą planuojama didinti 300 tūkst. eurų.
„Šių dienų iššūkiai kelia daugybę iššūkių ir žiniasklaidai. Todėl matome didelį poreikį ne tik iš esmės pertvarkyti žiniasklaidos rėmimo sistemą, bet ir skirti papildomus išteklius žiniasklaidos projektų finansavimui. Kitąmet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas didės 500 tūkst. eurų – lyginant su šiuomečiu biudžetu, daugiau nei 18 proc.“, – sako S. Kairys.
2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP11
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...