- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros atašė funkcijos nuo kitų metų sausio perduodamos Lietuvos kultūros institutui.
Kaip trečiadienį pranešė Kultūros ministerija, jos perduodamos siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų nacionalinės kultūros sklaidos užsienyje politikos įgyvendinimą.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šis pokytis yra logiška ir nuosekli kultūros sklaidos užsienyje politikos tąsa.
„Kultūros atašė, reziduojančių užsienio šalyse, tinklą integravus į instituto veiklą, bus galima efektyviau koordinuoti kultūros projektus, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti kryptingesnę Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje“, – pranešime cituojamas S. Kairys.
Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė teigė, kad pastaruoju metu juntamas besikeičiantis požiūris į kultūros galią.
„Tai, kiek daug galima nuveikti ir pasiekti pasitelkiant kultūros ir meno kalbą, pajuntame kaskart įgyvendindami tiek labai didelius projektus, tokius kaip Lietuvos sezonas Prancūzijoje, tiek ir mažesnius – pavyzdžiui, suradus naują užsienio leidėją lietuviškai knygai. Tikiu, kad kultūros atašė integravimas į Lietuvos kultūros institutą sustiprins ne tik pačią įstaigą, bet ir kultūros atašė pastangas didinant Lietuvos žinomumą užsienyje per kultūrą“, – sakė ji.
Tai yra antrasis etapas, kuriuo stiprinamas Lietuvos kultūros institutas kaip mūsų šalies kultūros sklaidos užsienyje kompetencijų centras.
Pirmuoju etapu nuo 2023 metų sausio 1 dienos Lietuvos kultūros institutas tapo viešojo administravimo įgaliojimus turinčia biudžetine įstaiga.
Ši nauja organizacinė forma institutui suteikia galimybes skirti valstybinį finansavimą kultūros organizacijoms, vykdančioms nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, išskyrus kino sritį, kuruojamą Lietuvos kino centro, kryptingiau ir efektyviau skleisti mūsų valstybės kultūrą užsienyje, kelti jos pristatymų kokybę tarptautiniuose forumuose, organizuoti Lietuvos ir užsienio šalių kultūros profesionalų vizitų ir tarptautinės tinklaveikos programas.
Dar vienas svarbus žingsnis – 2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje numatytų tikslinių finansavimo programų įgyvendinimas, kad būtų sukurta tolygi ir tvari kūrybinių pajėgumų stiprinimo konkuruoti tarptautiniu mastu sistema.
Perduodant kultūros atašė tinklo funkcijas Lietuvos kultūros institutui, numatyta vienintelė išimtis – kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, Briuselyje, funkcijas, susijusias su kultūros, audiovizualinės ir autorių teisių politikos formavimu Europos Sąjungos lygmeniu, ir toliau koordinuos Kultūros ministerija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Poetė Puišytė: skaidrinti ir gilinti
Lietuvių literatūros pasaulyje Aldonos Elenos Puišytės vardas neatsiejamas nuo kūrybos gelmės, jautrios dvasinės raiškos ir principingos gyvenimo pozicijos. Poetė, eseistė, vertėja, rezistencinio judėjimo dalyvė savo gyvenimą ir kūry...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai5
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...